Įprastai socialiniuose tinkluose, filmuose, knygose šventinis laikotarpis atskleidžiamas kaip kupinas džiaugsmo, šilumos ir bendrumo jausmo. Tačiau realybėje šiuo ypatingu metu dažną lydi stresas, nerimas, nusivylimas ar vienatvė . Dažnai susikuriame lūkesčius, kaip šventės turėtų atrodyti ar vykti. Įsivaizduojame laimingus, vienas su kitu puikiai sutariančius artimuosius, tobulai papuoštus namus ar jaukią atmosferą juose, tačiau neretai mūsų sukurtos idealios šventės fantazijos sugriūva.
Taip pat šiuo laikotarpiu gali sustiprėti vienišumo jausmas, padidėti finansinis spaudimas, padaugėti konfliktų šeimoje ar kilti jausmas, kad nieko nebespėjame. Kadangi prieš šventes nerimas aplanko dažną, šiame veiklų, lūkesčių ir jausmų kupiname laikotarpyje svarbu pasirūpinti savimi ir savo psichine sveikata. Tad kaip galime sau padėti?
Numatykite konkrečias dienas apsipirkimui, maisto gamybai, dovanų pakavimui, susitikimams. Planus užsirašykite ir turėkite po ranka. Pavyzdžiui, sudarykite produktų sąrašą patiekalams ir vadovaukitės juo parduotuvėje – tai padės nepamiršti kažko svarbaus ir išvengti neapgalvotų pirkinių. Konkretūs planai ir sąrašai padeda sklandžiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, suteikia saugumo jausmą bei sumažina patiriamą stresą.
Prieš sudarinėdami dovanų ar kitų pirkinių sąrašą įvertinkite, kiek pinigų galėsite tam skirti, ir įsipareigokite neviršyti numatytos sumos. Dovana tai – dėmesys kitam žmogui, dėl to svarbu paklausti savęs: ką noriu dovanoti ir kodėl? Jei yra galimybė, išsiaiškinkite, ko brangiam žmogui šiuo metu iš tiesų reikia. Tai leis greičiau ir paprasčiau išrinkti dovaną, be to, būsite tikri, kad dovana žmogų nudžiugins.
Norint sutaupyti puikus pasirinkimas – rankų darbo dovanos, kurios ne tik mažiau kainuoja, bet ir spinduliuoja šilumą. Taip pat galima nusistatyti su artimaisiais ar draugais simbolinę pinigų sumą, kurią skiriate dovanoms, ir burtų keliu ištraukti po vieną konkretų asmenį, kuriam bus skirta dovana. Tai padeda ne tik mažiau išleisti, bet ir išvengti nepatogių situacijų, kai pasijaučiame gausiau apdovanoti, nei kad patys apdovanojome kitus, ar priešingai – nusivylę gavę mažiau nei tikėjomės.
Paisykite savo poreikių, realistiškai įvertinkite savo finansines ir kitas galimybes. Tai apima laisvą apsisprendimą dalyvauti arba atsisakyti dalyvavimo vakarėliuose, į kuriuos eiti nesinori arba kurie atrodo vienaip ar kitaip neatitinkantys jūsų poreikių bei galimybių. Siekiant išlaikyti ribas, verta neskubėti atsakant į įvairius kvietimus ar pasiūlymus – skirkite laiko pagalvoti ir įvertinti naudą, kurią galėtumėte gauti sutikę su pasiūlymu. Svarbu prisiminti – jei paisote savo ribų ir liekate ištikimi savo vertybėms ir prioritetams, jūs nebūsite mažiau gerbiamas, mylimas ir priimtas kitų.
Padarykite šventes bendru šeimos projektu, kuriame kiekvienas turėtumėte savo vaidmenį. Toks pasidalijimas ne tik sumažina ruošos keliamą įtampą, bet ir kelia šventinę nuotaiką, bendrumo jausmą šeimoje. Svarbu pasidalinti atsakomybėmis bendru sutarimu, įsiklausant į vienas kito poreikius, ieškant kompromiso ir pasveriant realias kiekvieno galimybes atlikti atitinkamas užduotis.
Galbūt tai finansinis spaudimas, išlaidos, santykiai šeimoje ar tam tikros švenčių tradicijos. Kuo geriau suprasite šiuos dirgiklius, tuo geriau galėsite jiems pasiruošti ir išvengti sunkių pasekmių. Galbūt nuspręsite išvengti dovanų pirkimo karštinės ir susitarsite su šeima pinigus paaukoti labdarai. Gal pasirinksite likti namuose užuot lankę tolimas gimines kitame šalies krašte.
Pripažinkite savo ir artimųjų skirtumus, keistumus ir pasistenkite priimti juos tokius, kokie yra. Kai matote, kad artimas žmogus įsitempęs, dirglus, patiria distresą, galbūt jį irgi kamuoja tas pats šventinis nerimas. Šventiniu laikotarpiu nereikalaukite iš savęs jaustis nuolat pakylėtam. Kaip ir kiekvieną dieną, taip ir per šventes nesame apsaugoti nuo liūdesio, pykčio ar kitų nemalonių jausmų.
Spaudimas pačiam sau nuolat būti džiugiai nusiteikusiam ne tik nepadės pasiekti norimą būseną, bet dar ir padidins įtampą bei susierzinimą šiems lūkesčiams neišsipildžius. Būkite realistiški ir kurdami šventinę aplinką. Tobulų dekoracijų vaizdai socialiniuose tinkluose, nuo kalėdinių kolekcijų lūžtančios parduotuvių lentynos, idiliškos reklamos televizijoje paprastai būna pirmieji kalėdinio laikotarpio pranašai, sužadinantys saldų švenčių laukimą.
Visgi tai yra pelną verslininkams nešantys rinkodaros triukai, mums piešiantys tobulų švenčių paveikslą, kurį susikurti savo gyvenimo realybėje dažniausiai tiesiog neįmanoma. Dažnai kalėdinę dvasią geriausiai sukurti padeda beveik nieko nekainuojančios smulkmenos – mišku kvepianti spygliuočio šakelė, visžalis vainikas, eglutės žaisliukas iš vaikystės ar jauki žvakės šviesa grojant ramiai kalėdinei muzikai.
Užuot jaukiai snigus Kūčių vakarą prasideda lietus? Nepavyko gauti norimos mėsos kalėdiniam kepsniui? Dėdė su seneliu kaip ir kasmet prie šventinio stalo susiginčija bei apkartina visos šeimos nuotaiką? Prisiminkite, kad jeigu negalite pakeisti situacijos, galite pakeisti savo reakciją į ją. Pažvelkite į tai su humoru, o gal net pavyks atrasti netikėtą nesklandumų žavesį ar teikiamą galimybę, pavyzdžiui, progą išmėginti naują receptą, kuris taps tikru pietų stalo hitu.
Šventės išbalansuoja mūsų kasdienį ritmą, mitybą, miego režimą. Tai gali lemti suprastėjusią fizinę ir emocinę būseną, sukelti kaltės jausmą prieš save patį. Kad „nenutrūktumėte nuo grandinės“ skanaudami šventinius patiekalus, užkąskite kažko lengvo ir sveiko prieš sėsdami prie šventinio stalo – tai sumažins pagundą persisotinti nesveikais skanėstais. Kad tokių pagundų būtų kuo mažiau, ruoškite kiek įmanoma sveikesnius šventinius patiekalus ir užkandžius. Venkite per didelio tabako, alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo.
Be to, pasistenkite eiti miegoti ir keltis panašiu laiku kaip įprastą dieną, miegui skirkite pakankamai valandų, kad jaustumėtės žvalūs ir pailsėję. Šventinėmis dienomis rekomenduojama rasti laiko judriai veiklai – pasivaikščioti, įtraukti aktyvius žaidimus į šventinę programą, o galbūt ir atlikti mankštą. Jei šventinio maratono metu patiriate įtampą, skirkite laiko kvėpavimo pratimams, jogai ar meditacijai – tai padės atsipalaiduoti, nurimti. Taip pat geriau riboti laiką socialiniuose tinkluose ar skaitant naujienas – tai paprastai sukelia papildomą stresą ar susierzinimą, kurio šventiniu laikotarpiu tikrai nereikia.
Per šventes leidžiame daug laiko kartu su artimaisiais ir draugais, tačiau intensyvi socializacija gali išvarginti. Tad leiskite sau nors trumpam atsitraukti, pabūti su savimi. Skirkite 15 minučių savo mėgstamai veiklai, knygai, pasivaikčiojimui, muzikai ar relaksacijai. Pastebėsite, kaip reikšmingai tos kelios minutės gali sumažinti stresą, prašviesinti mintis.
Gal jaučiate, kad kai kurios šventinės tradicijos jus erzina, vargina ar tiesiog neteikia džiaugsmo? Esate laisvi keisti tradicijas. Pasirinkite daryti tai, kas jums svarbu, malonu ir prasminga. Paleiskite veiklas, kurios nepraturtina jūsų švenčių. Galbūt jaučiate, kad Kalėdos prasmingiausios, kai praleidžiamos darant gerus darbus kitiems? Savanorystė, vienišų žmonių lankymas, pagalbos teikimas gerina emocinę būseną ir stiprina santykius su kitais žmonėmis. Tad jei pagalba beglobių gyvūnų prieglaudoje, vaikų globos namuose ar pasisvečiavimas pas vienišą senyvą kaimynę per Kalėdas jums suteiks didesnį prasmės jausmą nei siautulingas vakarėlis, tai ir darykite.
Artėjant Kalėdoms dažnas įsisukame į beprotišką ruošos maratoną, kuris vargina ir nė iš tolo nedvelkia šventiniu pakilumu. Pasistenkite nors trumpam atsitraukti ir prisiminti dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkingi – pradedant smulkmenomis, baigiant globaliais dalykais. Skirkite laiko kasdien atrasti kažką, kas tą dieną suteikia jums laimės. Tai padės sumažinti susierzinimą, pasimėgauti ruoša ir pasijausti šventiškiau.
Mėgaukitės mažais momentais, atkreipkite dėmesį į tai, kas šventę jums padaro švente. Galbūt tai ypatingas patiekalas, eglutės kvapas, gal vaikų džiugesys, šypsenos, močiutės kvepalai ar senelio anekdotai. Juk taip dažnai gražiausius prisiminimus mums sukuria mieli ir paprasti dalykai.
Šventės gali tapti tikru iššūkiu vienišiems žmonėms. Jei jaučiatės vienas, trūksta bendravimo, ženkite pirmąjį žingsnį: pasidomėkite renginiais religinėje ar kitose bendraminčių bendruomenėse. Galbūt tai bendruomenė socialiniuose tinkluose, jos organizuojamas nuotolinis renginys. Nepriklausomai nuo formato, įsitraukimas į grupines veiklas gali suteikti paramą ir bendrystės jausmą. Jei kamuoja nerimas, inicijuokite pokalbį apie tai su artimu žmogumi. Parašykite, paskambinkite ar susitikite su juo, atvirai pasidalinkite savo patyrimu – išsikalbėjimas gali nuraminti, sumažinti įtampą, o kito žmogaus buvimas šalia ir išklausymas teikia palaikymą.
Straipsnį parengė Psichiatrijos dienos stacionaro „Savęs pažinimo centras“ specialistai