Naujienos

Priešingai negu atrodo kai kuriems suaugusiesiems, paauglių gyvenimas neretai pilnas įvairių sunkumų, streso ir juos lydinčio nerimo. Nesutarimai su šeima, konfliktai su draugais, patyčios, savojo „aš“ tyrinėjimas kelių ir klystkelių būdu, seksualinės orientacijos ir lytinės identifikacijos paieškos, spaudimas mokykloje dėl rezultatų, nepastovi pandemijos situacija… Visa tai natūraliai kelia stresą – fizinį ar psichologinį atsaką į išorinius dirgiklius. Stresas paprastai praeina kartu su jį sukėlusia priežastimi (praėjus sunkiam kontroliniui stresas atslūgsta) ir kartais gali būti naudingas (padeda susikaupti kontrolinio užduotims). Kai žmogaus organizmas patiria labai daug streso ir neturi pakankamai resursų su juo susitvarkyti, ima rastis nerimo simptomai. Nerimas yra kūno fizinė ir psichologinė reakcija į stresą ir kartais net neturi aiškios išorinės priežasties. Dėl ilgai patiriamo nerimo sutrinka miegas, imuninė, virškinimo, reprodukcinė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Intensyvus nerimas gali pasireikšti panikos sutrikimu, kuris dažnai maišomas su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Konsultuoja Šiaurės šeimos klinikos

Šeimos gydytoja Viktorija Kazlauskienė

Mažakraujystė, yra būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų kiekio organizme ir dėl to pablogėjusio kraujo gebėjimo pernešti audiniams deguonį. Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos, įvairių lėtinių ligų. Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi – ji sudaro net 80 procentų atvejų. Mažakraujyste galima susirgti nevartojant pakankamai tam tikrų medžiagų (B grupės, geležies) dėl įvairių priežasčių (dantų, kramtymo problemos, nevisavertė mityba), kraujuojant( hemorojus, opos, menstruacijos, kiti keliai), susiduriant su kenksmingomis medžiagomis (apsinuodijimai sunkiaisiais metalais, piktnaudžiaujant alkoholiu), esant kitoms retesnėms situacijoms (maliarija, autoimuniniai sindromai ir panašiai).

Viso kūno odos ištyrimas nėra atliekamas rutiniškai, įprastinio vizito pas šeimos gydytoją metu, būtent todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vieną kartą per metus, profilaktiškai išsitirti visus kūno odos darinius. Tokia paslauga yra atliekama specializuoto sveikatos priežiūros specialisto, šeimos gydytojo arba gydytojo dermatovenerologo.

Dermatoskopija – tai neinvazinis, neskausmingas odos darinių tyrimo būdas, kurio metu dermatoskopo pagalba galima įvertinti darinių struktūras, specifinius bruožus, naudojant skaitmeninę dermatoskopiją – stebėti pokyčius.

Lyginant su kitais onkologinių susirgimų profilaktiniais diagnostikos metodais, odos ištyrimas yra greitas, nebrangus, nereikalaujantis specialaus pasiruošimo, prevencijos būdas.

Atlikite širdies tyrimą – užkirskite kelią pavojingoms širdies ir kraujagyslių ligoms!

Programa patvirtinta 2005 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-913. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti bei pailginti žmonių gyvenimą. O tam pirmiausia reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti, kokie rizikos veiksniai ją skatina, ir atkakliai su tuo kovoti.

Programa skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Programa taikoma vieną kartą per metus.

Masažo nauda 

Masažas – viena iš seniausių ir populiariausių paslaugų pasaulyje. Tai plačiai taikoma kineziterapijos rūšis sveikatai stiprinti, darbingumui bei psichinėms ir fizinėms žmogaus jėgoms grąžinti.