Visi įrašai iš kategorijos Naujienos

0

Susipažinkime – autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai

Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, neretai atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos nesupratimą, spaudimą arba net smerkimą, kad jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, tą priimti sunku, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą – pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį rėkdamas, krisdamas ant žemės ir verkdamas reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta – tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis į nuvertinimą ar net smerkimą, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios nenuraminamos emocijų iškrovos.

Sužinokite daugiau
11

Artimiausias nėščiųjų kursų laikas

Artimiausi nėščiųjų kursai vyks: 

 

 

 

  • Gruodžio 7, gruodžio 8 ir gruodžio 9 dienomis. Vietų nebeliko.
  • Gruodžio 14, gruodžio 15 ir gruodžio 16 dienomis. Vietų nebeliko.
  • Sausio 4, sausio 5 ir sausio 6 dienomis. Vietų nebeliko.
  • Sausio 18, sausio 19 ir sausio 20 dienomis. Vietų nebeliko.
  • Vasario 1, vasario 2 ir vasario 3 dienomis. Dar gali registruotis 3 poros.
  • Vasario 22, vasario 23 ir vasario 24 dienomis. Dar gali registruotis 1 pora.
Sužinokite daugiau
0

Sužinok apie savo organizmo būklę

Greitas gyvenimo tempas, užimta dienotvarkė ir besikeičianti pandemijos situacija priverčia labiau
pasirūpinti savo sveikata ir gera savijauta. Į savo negalavimus numojame ranka, ir įprastai siunčiamus
organizmo signalus priskiriame nuovargiui, miego ar vitaminų trūkumui. Tačiau neretai net ir rimti sveikatos
sutrikimai turi tokius pat simptomus, kaip galvos skausmas, miego sutrikimai, bloga bendra savijauta.
Būkite tikri dėl savo organizmo būklės ir pasitikrinkite profilaktiškai.

Sužinokite daugiau
0

Vaiko fizinis aktyvumas. Kodėl svarbu?

Mažas fizinis aktyvumas – problema, kuri yra aktuali visame pasaulyje, o Lietuvoje vaikų fizinis aktyvumas yra pasiekęs beveik kritinį lygį. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas užima priešpaskutinę vietą ir yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių [1]. Šie metai yra kitokie, visame pasaulyje siaučiant COVID virusui, tačiau turime siekti, kad ir karantino metu gyventojų, o ypač mūsų vaikų, fizinė sveikata būtų maksimaliai išsaugota. Sėslus gyvenimo būdas yra ketvirtoji mirtingumo priežastis pasaulyje, kuri vis dažniau pasitaiko vaikų populiacijoje [2]. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog vaikai turėtų mažiausiai 60 min. per dieną būti fiziškai aktyvūs (bent vidutiniu intensyvumu) [2]. Lietuvos higienos institutas 2016 metais atlikto tyrimo duomenimis parodė, jog ne mažiau nei 60 minučių kasdien (po pamokinėje veikloje) fiziškai aktyvūs yra tik 10 proc. Lietuvos vaikų [3]. Šie rodikliai atspindi bendrą vaikų fizinio aktyvumo mažėjimą bei vaikų fizinės būklės prastėjimą. Fizinis aktyvumas – neatsiejama žmogaus savybė, lemianti veiklumo, fizinio ir protinio darbingumo, kūrybos bei savarankiškumo galimybes. Judėjimas yra neatsiejamas ir būtinas kiekvieno augančio vaiko gyvenimo elementas, kuris užtikrina harmoningą vystymąsi, augimą bei sveikatą. Griaučių – raumenų sistemos sutrikimai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų vaikystėje [4;5]. Stuburo deformacijos gali sukelti psichosocialinius bei fizinius sutrikimus, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę [6]. Netaisyklinga kūno laikysena neigiamai veikia širdies ir kvėpavimo sistemos efektyvumą, sumažėja plaučių gyvybinis pajėgumas bei kitų vidaus organų funkcionavimas [7]. Naujųjų technologijų vystymasis bei didėjantis daiktų vartojimo paplitimas užgožia žmogiškąją prigimtį – judėti bei tausoti savo kūną ir aplinką. Suri C. ir kiti (2019) pritaria ir kitiems mokslininkams, jog sutrikimų etiologija dažniausiai pastebima esant netinkamoms ergonominėms sąlygoms, per sunkiam mokykliniam krepšiui, netinkamiems mokykliniams baldams, netinkamai kūno padėčiai kasdieninėje veikloje, fizinio aktyvumo sumažėjimui ir mankštos stoka [8]. Vis daugiau kalbama, jog fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik taisyklingos laikysenos prevencijai, bet vis daugiau dėmesio yra skiriama ryšiui tarp fizinio aktyvumo bei pažinimo funkcijų vystymosi, geresnių akademinių rezultatų [9].

Literatūra:

  1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija [Internetas] https://sam.lrv.lt/fizinio-aktyvumo-situacija
  2. World Health Organization [Internetas] https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity
  3. Higienos Institutas [Internetas] cituota http://www.hi.lt/news/1439/1203/Tyrimas-atskleide-Lietuvos-suaugusiuju-gyvensenosskirtumus.html
  4. Brzek A., Knapik A., Sltys J., Gallert-Kopyto W., Famula-Waz A., Plinta R. 2019. Body posture and physical activity in children diagnosed with asthma and allergies symptoms. Medicine (Baltimore). 98(7)
  5. Rusnák R., Kolarová M., Aštaryová, I., & Kutiš, P. 2019. Screening and Early Identification of Spinal Deformities and Posture in 311 Children: Results from 16 Districts in Slovakia. Rehabilitation Research and Practice. 1–9.
  6. Heitz H.P., Aubin-Fournier J.F., Msc., Parent E., Fortin C. 2018 Test-retest reliability of posture measurements in adolescents with idiopathic scoliosis. The spine journal. 18(12); 2247-2258.
  7. Macialczyk-Paproca K. Stawinska-Witoszynska B., Kotwicki T., Sowinska A., Krzyzaniak A., Walkowiak J., Krzywinska-Wiewioeowska M. Prevalence of incorrect body posture in children and adolescents with overweight and obesity. 176(5):563-572 Eur J Pediatr. 2017
  8. Suri C., Shojaei I., Bazrgari B. 2019. Effects of School Backpacks on Spine Biomechanics During Daily Activities: A Narrative Review of Literature.
  9. Tomporowski D.P., McCullick B., Pendleton M.D., Pesce C. 2018. Exercise and children’s cognition: The role of exercise characteristics and a place for metacognition. Journal of Sport and Health Sciense 4(1); 47-55

 

Straipsnį parengė Altamedica Reabilitacijos klinikos kineziterapeutė Agnė Uldinskė

Sužinokite daugiau
0

Online seminaras: Psichologinės ligų priežastys

„Visos ligos nuo nervų”. Teko girdėti tokią mintį? Ši, pakankamai seniai naudojama frazė, nors nėra labai teisinga, tačiau yra apie tai, apie ką svarbu kalbėti – psichologines ligų priežastis. Psichologiniai aspektai prisideda prie to, kad mes pradedame jausti įvairias sveikatos problemas (nuo įvairių skausmų, širdies ligų, iki organizmo išsekimo ar dažno peršalimo). Tam, kad gebėtume džiaugtis gyvenimu, svarbu savo sveikatos problemas stengtis gydyti nuo to, kas iššaukė negalavimą – o kartais tai yra psichologinės priežastys.

Sužinokite daugiau
0

Širdies ligų psichologija

Fizinės ligos yra susijusios ne tik su įvairiais aplinkos, gyvensenos veiksniais – kaip mityba, sportas, aplinkos tarša, ar įgimtomis savybėmis – kartu persipina ir psichologiniai mechanizmai. Pavyzdžiui – dažnai nebenustebina širdies veiklos siejimas su stresu, nes atrodo, kaip ir suprantama, kad jaučiant stresą, nerimaujant širdis pradeda plakti stipriau, pulsas padažnėja, spaudimas pakyla. Dažnai ir stipriai tai patiriant, pajaučiamas ilgalaikis neigiamas poveikis sveikatai. Vis dėlto, galima žvelgti ir giliau – tai, kaip mes reaguojam įvairiose situacijose priklauso ir nuo mūsų asmeninių savybių, todėl asmeniui būdingi bruožai stipriai siejasi ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.

Sužinokite daugiau