Cukrinis diabetas: ką verta žinoti kiekvienam?
Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, atsirandanti dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Pagal statistinius duomenis Lietuvoje cukriniu diabetu serga daugiau nei 3 % gyventojų. Apie ¼ diabetu sergančių žmonių nežino, jog serga šia liga. Numatoma, kad iki 2030 m. diabetu sergančių žmonių skaičius išaugs iki 522 milijonų.
Sergant diabetu organizmas negali pagaminti pakankamai insulino arba negali jo tinkamai panaudoti. Nesant insulino atsiranda gliukozės perteklius, nes nepatekusi į ląsteles gliukozė lieka kraujotakoje ir jos kiekis tampa didesnis nei įprasta. Taip ląstelės negauna joms reikalingos energijos, o dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje galite jaustis pavargę ir rizikuoti susirgti su diabetu susijusiomis komplikacijomis.
Diabeto simptomai: dažnas šlapinimasis, troškulys, didėjantis alkis, svorio mažėjimas, nuolatinis nuovargis, dėmesio ir koncentracijos stoka, prastėjanti rega, plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas, dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos.
Cukrinio diabeto tipai
1 tipo cukrinis diabetas
Vadinamas jaunų žmonių diabetu, nes dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems žmonėms. Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės, todėl kasdien reikia insulino injekcijų, kad būtų galima kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.
2 tipo cukrinis diabetas
Vadinamas nuo insulino nepriklausomu diabetu arba suaugusiųjų diabetu, ir sudaro daugiau nei 90% visų pasaulyje sergančiųjų diabetu. Šis diabeto tipas dažnai yra susijęs su antsvoriu ar nutukimu, kuris pats savaime gali sukelti organizmo atsparumą insulinui. 2 tipo diabetas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir vaikams, ir gali likti nepastebimas daugelį metų.
Nėščiųjų diabetas
Diabeto forma, kai padidėja gliukozės koncentracija kraujyje nėštumo metu. Ši būklė atsiranda dėl nėštumo metu gaminamų hormonų, kurie veikia priešingai nei insulinas. Dažniausiai praeina po nėštumo, tačiau toms moterims ir jų vaikams yra didesnė rizika vėliau susirgti 2 tipo diabetu.
Prediabetas
Prediabetas yra būklė, kai cukraus kiekis kraujyje yra didesnis už normalų, tačiau jo lygis dar nėra toks didelis, kaip sergant diabetu. Ląstelės gali tapti atsparios insulinui arba organizmas gali pradėti gaminti mažiau insulino.
Rizikos veiksniai, susiję su 2 tipo diabetu: diabetas šeimoje, antsvoris, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, vyresnis amžius, aukštas kraujo spaudimas, gestacinio diabeto istorija, prasta mityba nėštumo metu.
Diabeto komplikacijos: širdies ir kraujagyslių pažeidimai, infarktas bei insultas, inkstų ligos, nervų ligos (diabetinė neuropatija), negyjančios opos, galūnių amputacija, akių ligos, seksualinė disfunkcija.
Cukrinis diabetas: kaip jo išvengti?
- Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad svoris nebūtų didesnis, negu rekomenduojama. Būkite aktyvesni – susiraskite tokią fizinio aktyvumo formą, kuri geriausiai tiktų gyvenimo būdui: daugiau vaikščiokite pėsčiomis, važinėkite dviračiu. Jei asmuo visiškai nesportuoja, gali pradėti nuo 5–10 minučių pasivaikščiojimo keletą kartų per savaitę, palaipsniui didinant aktyvumą iki 30 minučių.
- Tyrimai rodo, kad geriant daug vandens gali būti kontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje. Venkite gazuotų ir saldintų gėrimų.
- Bent 3 kartus per dieną valgykite daržovių, įskaitant žalias lapines daržoves. Užkandžiams rinkitės riešutus, šviežius vaisius arba nesaldintą jogurtą. Valgykite maisto produktų, kuriuose yra mažai pridėtinių cukrų, sočiųjų riebalų ir transriebalų. Rinkitės liesą mėsą, paukštieną, žuvį. Bent du kartus per savaitę valgykite riebią žuvį (skumbres, lašišas, sardines ir kt.)
- Venkite alkoholio. Kai kurie tyrimai rodo, kad mažesnis alkoholio vartojimas gali sumažinti riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu.
- Meskite rūkyti. Rūkantiems rizika susirgti diabetu 30–40% didesnė. Rizika didėja priklausomai nuo surūkomų cigarečių kiekio. Tyrimai rodo, kad insulinas yra mažiau efektyvus, jei II tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės yra veikiami nikotino.
- Valdykite stresą. Stresas skatina organizmą išskirti tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis. Dėl nuolatinio streso gali padidėti cukraus kiekis kraujyje.
Cukrinis diabetas yra klastinga liga, tačiau laikantis gydytojų rekomendacijų, reguliariai atliekant profilaktinius kraujo tyrimus, pasirinkus sveiką gyvenimo būdą bei tinkamą fizinį krūvį, galima užkirsti kelią ligai. O diagnozavus ligą labai svarbu jos neignoruoti, nes šiandieninė medicina leidžia taikyti efektyvų gydymą ir kontrolę.
Straipsnį parengė „Altamedica“ Šiaurės klinikos šeimos gydytoja Alvyda Malašauskienė.