Gyvensenos medicina: gydymo praktika, kurią dar turime „prisijaukinti“?
Remiantis moksliniais tyrimais, net tris ketvirtadalius visų lėtinių ligų lemia gyvensenos veiksniai. Tad kas nutiktų, jei pakoreguotume bent keletą jų? Šiandien šis klausimas tenka šeimos gydytojų komandai, kurią nuo šių metų papildė nauji nariai – gyvensenos medicinos specialistai. Remdamiesi gyvensenos medicina, šie specialistai padeda pacientams keisti savo gyvenseną taip, kad sveiki išvengtų lėtinių ligų, o susirgę sėkmingai gydytųsi vartodami kuo mažiau medikamentų.
Nors gyvensenos medicinos specialistų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, visuomenei vis dar sunku priimti, kad gyvensenos pokyčiai gali padėti spręsti lėtinius sveikatos sutrikimus.
Norėdami supažindinti visuomenę su gyvensenos medicina ir jos svarba, gerinant pacientų sveikatą, kalbamės su gyvensenos medicinos specialiste Evelina Nomeikaite.
Gyvensenos medicina: kaip atsirado ši praktika?
Gyvensenos medicinos sąvoka pirmą kartą pavartota 1989 m. Briuselyje vykusioje konferencijoje, aptariant rūkymo ir vėžio sąsajas. XX a. pab. šios praktikos atsiradimą paskatino dvi priežastys – lėtinių ligų paplitimas ir urbanizacijos procesas, lėmęs, kad žmonės tapo mažiau aktyvūs, jų mityboje atsirado daugiau sveikatai nenaudingų maisto produktų.
Gyvensenos medicinos specialistas dažnai painiojamas su gydytoju dietologu. Kuo skiriasi šie du specialistai ir jų taikomas gydymas?
Kadangi šie du specialistai tikrai dažnai painiojami, dėl to pacientas iš gyvensenos medicinos specialisto tikisi gauti tik mitybos rekomendacijas, dietinį arba medikamentinį gydymą. Tačiau gyvensenos medicinos specialistai yra pasiruošę suteikti individualizuotą sveikatos priežiūrą, kuri orientuota ne tik į lėtinio sutrikimo valdymą, bet ir jo priežastis.
Pacientams jau įprasta, kad pas kitų sričių specialistus siunčia šeimos gydytojas. Koks paciento kelias iki gyvensenos medicinos specialisto ir kas gali į jį kreiptis?
Dėl gyvensenos medicinos paslaugų pacientas gali kreiptis savarankiškai arba rekomendavus šeimos gydytojui ar kitam gydytojui specialistui. Savarankiškai pacientas gali kreiptis, jei susiduria su sunkumais pats koreguodamas gyvenseną arba nežino, nuo ko pradėti. Remiantis praktika, galima išskirti net keletą pacientų tipų, dažniausiai besikreipiančių į gyvensenos medicinos specialistą:
- Sėdimą darbą dirbantis (biuro) darbuotojas. Didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdamas prie stalo, yra fiziškai neaktyvus, dažnai praleidžia pusryčius, o pertraukų metu renkasi nesveikus užkandžius.
- Didelį stresą patiriantis, atsakingas pareigas užimantis asmuo, aplinkinių vadinamas darboholiku. Dirba didžiąją paros dalį, aukoja miegą, vartoja daug kofeino turinčių gėrimų, dažnai užsisako greitojo maisto.
- Pervargę tėvai. Visą darbo dieną dirbantys mažų vaikų tėvai turi daugybę pareigų, todėl retai randa laiko sau. Jie dažnai nevalgo pagrindinių valgių, daug užkandžiauja ir retai skiria laiko mankštai.
- Rūkantis asmuo, kuriam nustatyta padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Rūko keletą metų, jam sunku atsisakyti šio įpročio, o kraujo tyrimai rodo blogus rodiklius.
- Priklausomas nuo socialinių medijų. Kai per didelis socialinių tinklų naudojimas daro įtaką psichinei gerovei, mitybos ir miego įpročiams ar net fizinei sveikatai.
- Besiskundžiantis padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje ir turintis tam genetinį polinkį. Turi giminaičių, kurie yra skundęsi šiuo sutrikimu, o jam pačiam neseniai nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis.
- Sergantis II tipo cukriniu diabetu. Neseniai diagnozavus cukrinį diabetą, asmuo nori imtis aktyvių priemonių savo būklei valdyti.
- Nėščioji, serganti gestaciniu diabetu ir (arba) gestacine hipertenzija. Kai ruošiasi naujam gyvenimo etapui ir nori formuoti sveikesnius įpročius ne tik dėl savęs, bet ir dėl naujos gyvybės.
Dažnai gyvensenos medicinos specialistą prevenciniais ar gydymo tikslais pacientas pasiekia, kai profilaktinio apsilankymo metu šeimos gydytojas randa rodiklių nuokrypių, atlikus tyrimus. Taip pat nustačius antsvorį, nutukimą, metabolinį sindromą, II tipo cukrinį diabetą, hipertenzinę širdies ligą ir jos priešligę, lėtinę išeminę širdies ligą, alergiją ar kitas lėtinės ligas.
Kaip atrodo gyvensenos medicina paremtas gydymo procesas?
Gydymo procesas pradedamas detaliu sveikatos būklės ir gyvensenos rizikos veiksnių įvertinimu. Kartu įvertinamas paciento sveikatos raštingumas, lūkesčiai ir motyvacija. Tai reikalinga, norint sudaryti sveikatai naudingos gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, psichologinės sveikatos, miego ir kitų įpročių) tikslus ir individualų priežiūros planą. Svarbu pabrėžti, kad norimų rezultatų galima pasiekti, tik jei pacientas yra motyvuotas ir geba prisiimti atsakomybę už gyvensenos plano laikymąsi.
Vykdant sveikatinimo planą, pacientui gali būti taikomos savistabos užduotys (mitybos ar fizinio aktyvumo dienoraštis, kraujospūdžio ar gliukozės kraujyje dienoraštis ir pan.), pateikiama edukacinė informacija ir apmokoma savipriežiūros įgūdžių. Gydymo rezultatai aptariami kartu su pacientu taikomų intervencijos priemonių kontekste, todėl pacientas įgalinamas imtis pokyčių pačiame gydymo procese.
Medicina neretai apipinta mitais, ypač naujos praktikos ar gydymo metodai. Kokių mitų apie gyvensenos mediciną ir jos įtaką sveikatai teko girdėti iš pacientų?
Dažnai girdžiu, kai pacientas sako, kad jo sveikatą nulemia genetika, tačiau tai nėra visai tiesa. Besidžiaugdami „gerais“ genais ir nesaugodami sveikatos galime greitai pajausti neigiamas pasekmes ir padidinti lėtinių ligų riziką. Taigi manyti, kad ligos atsiradimą paskatino „blogi“ genai yra tiesiog neteisinga.
Kitas mitas – daug saldumynų sukelia diabetą. Pridėtinio cukraus reikėtų vengti visiems, tačiau nebūtinai nuo cukraus pertekliaus susergama II tipo diabetu. Atsparumą insulinui gali lemti ir kiti rodikliai – antsvoris, metabolinis sindromas, padidėjęs cholesterolis, hipertenzija, pastovus stresas, mažas fizinis aktyvumas.
Kalbant apie fizinį aktyvumą, neretai pacientai pasigiria, kad gali valgyti, ką nori ir kiek nori, jei tik yra fiziškai aktyvūs. Deja, jei žmogaus tikslas numesti svorio, pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų, gliukozės kiekio organizme, mikroelementų ir vitaminų tyrimus – svarbus kalorijų deficitas ir gaunamų maisto medžiagų maistingumo vertė.
Gal galite pasidalinti keliais patarimais, kaip kiekvienas galėtume gerinti sveikatą, keisdami gyvenseną?
Kiekvienas, norintis keisti gyvenseną, pirmiausia gali atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes. Reikėtų dažniau rinktis augalinės nei gyvūninės kilmės maistą ir maisto produktus, turinčius kuo mažiau sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Geriausia rinktis produktus su užrašu ,,mažai natrio/druskos“, ,,skaidulinių medžiagų šaltinis“, ,,daug skaidulinių medžiagų“, ,,mažai cukraus“, ,,be pridėtinio cukraus“, ,,produkto sudėtyje yra natūralaus cukraus“, ,,daug polinesočiųjų riebalų rūgščių“, ,,Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis“.
Dar vienas gyvensenos veiksnys, kurį tikrai kiekvienas galime įtraukti į savo kasdienybę – fizinė veikla. Pajudėti galima ir neįdedant daug pastangų, pavyzdžiui, kalbėdami telefonu – vaikščiokite, kas 30 minučių atsistokite ir pajudėkite (pvz., pasukite riešus, liemenį), palikite automobilį toliau nuo kelionės tikslo ir likusį atstumą paėjėkite. Užuot naudojęsi liftais ar eskalatoriais, kai tik įmanoma, rinkitės laiptus, jei turite augintinių ar vaikų, aktyviai žaiskite su jais. Jei turite sodą ar erdvų kiemą, sodininkystė gali būti malonus būdas judėti ir leisti laiką gamtoje.
„Altamedica“ šeimos klinikose pacientus konsultuoja ir gydo gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė. Nemokamos konsultacijos teikiamos pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą 40–60 amžiaus vyrams ir moterims, kuriems nustatyta didelė arba labai didelė šių ligų rizika. Nepriklausantys programai, tačiau norintys keisti gyvenseną, gali savarankiškai užsiregistruoti mokamai specialisto konsultacijai.
