Išmanieji įrenginiai vaikų kasdienybėje: ar jie gali sukelti ekraninį autizmą?
Šiuolaikinių vaikų gyvenimas yra neatsiejamas nuo išmaniųjų įrenginių, traukiančių atžalas it magnetų. Atrodo, net pats nerimastingiausias vaikas, pasiėmęs į rankas telefoną, staiga nurimsta ir dėmesį sutelkia į judančius vaizdus ekrane net nepastebėdamas, kas vyksta aplinkui. Kaip pastebi „Altamedica“ ergoterapeutė Jūratė Žemaitytė, gydytojai ir specialistai vieningai sutaria, kad išmanieji įrenginiai turi neigiamos įtakos vaikų emocinei ir fizinei sveikatai, todėl jų naudojimą būtina riboti. Gyvenant skaitmeniniame amžiuje, kuriame kasdienybė be ekranų, turbūt, neįsivaizduojama. Todėl specialistei uždavėme kelis tėvams rūpimus klausimus – kaip efektyviai riboti ekranų laikų, koks laikas nėra žalingas ir kas slypi po terminu „ekraninis autizmas“? Žvilgtelkime į ekranus.
Išmanieji įrenginiai: pradžių pradžia
Apie neigiamą ekranų įtaką imta kalbėti dar 1984 m., kai Amerikos pediatrų akademija pradėjo įspėti tėvus ir gydytojus apie neigiamą televizijos poveikį vaikams. Tuomet pediatrai nerimavo, kad ilgas sėdėjimas prie televizorių gali paskatinti agresyvų elgesį ir tapti viena iš nutukimo priežasčių. Tęsiant tyrimus, pastebėta, kad laikas, praleistas prie ekranų, siejamas su prastesniu miegu ir kognityvinių funkcijų vėlavimu. Nors XXI a. mažiau nerimaujama dėl televizijos, tačiau vis labiau baiminamasi dėl kitų išmaniųjų įrenginių – telefonų ir kompiuterių.
Kodėl nerimaujama dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo vaikystėje?
„Altamedica“ ergoterapeutė teigia, kad išmaniųjų įrenginių naudojimas vaikystėje gali turėti neigiamos įtakos vaikų raidai. Perteklinis laikas, praleistas prie ekranų, gali paveikti kalbos raidą – daug laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai pradeda vėliau kalbėti, jų kalba yra skurdesnė. Taip pat ekranų laikas gali paveikti pažintines vaikų funkcijas, norą mokytis ir mokymosi pasiekimus ar netgi turėti įtakos smegenų formavimuisi.
Vaikai, daug laiko praleidžiantys prie ekranų, dažniau turi miego ir dėmesio sutrikimų bei neurologinių problemų. Neverta pamiršti, kad išmaniųjų įrenginių naudojimas turi įtakos ir vaikų emocinei sveikatai – prastesni socialiniai įgūdžiai neretai skatina uždarumą ir nepasitikėjimą savimi, dažniau kyla pykčio ir agresijos priepuolių.
Pastebima sąsajų ir su fizine simptomatika. Daug laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai dažniau skundžiasi pilvo ir galvos skausmais, suprastėjusia rega, o fizinio aktyvumo sumažėjimas atliepia svoriui ir laikysenai, – teigia ergoterapeutė.
Kodėl išmanieji įrenginiai traukia kaip magnetas?
Priklausomybė nuo ekranų – pripažįstama globaliai. Neuromokslininkai potraukį ekranams palygino su narkomanų potraukiu narkotikams. Žaidžiant vaizdo žaidimus ar kitaip leidžiant laiką prie ekranų smegenys išskiria dopaminą – cheminį junginį, stimuliuojantį smegenų apdovanojimo sistemą.
Be to, tyrimai rodo, kad ši priklausomybė siejama su funkciniais ir struktūriniais pokyčiais smegenų srityse, apdorojančiose emocijas, sutelkiančiose dėmesį, atliekančiose kognityvinę kontrolę, – teigia ergoterapeutė. Todėl perteklinis laikas, praleistas prie ekranų, gali paveikti tai, kaip smegenys geba išlaikyti dėmesį, įvertinti informaciją ir suprasti emocijas. Kadangi vaikystėje smegenys dar tik vystosi, perteklinis laikas prie ekranų gali jas neigiamai paveikti.
Ekraninis autizmas
Pirmosios užuominos apie sąsajas tarp ekranų naudojimo ir autizmo atsirado maždaug 2018 m. Sąvoką virtualus (dar kitaip ekraninis ar skaitmeninis) autizmas imta vartoti, pastebėjus koreliaciją tarp ekranų naudojimo ir vaikų vystymosi. Rumunų psichologas Marius Zamfir, atlikęs tyrimą, pastebėjo, kad mažamečiai vaikai (0–2 m.), kurie kasdien daugiau nei 4 val. naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, elgiasi ir bendrauja kaip autistiški vaikai – kartoja judesius ir žodžius, vengia akių kontakto, tampa hiperaktyvūs ir jautrūs aplinkai, nesutelkia dėmesio, negeba kontroliuoti emocijų. Nors atliktuose mokslininkų tyrimuose pastebėta koreliacija tarp ekrano laiko ir autizmo, žodžių junginys „virtualusis autizmas“ nėra oficialiai pripažintas medicininis terminas ar būklė, – pastebi ergoterapeutė. Neretai ši tema vertinama kontraversiškai, nes autizmas – neurologinis sutrikimas, kurio atsiradimui įtakos pirmiausia turi genetika, o tik po to aplinkos veiksniai, o ekraninis autizmas pasireiškia dėl aplinkos veiksnių. Nors diskusijų vis dar kyla, viena aišku – ekranų naudojimas turi įtakos vaikų raidai. Nepaisant to, kad ekranai stimuliuoja regimąjį suvokimą, jis vystosi kalbos ir socialinio suvokimo sąskaita, o tai sutrikdo smegenų vystymuisi būtiną socialinę komunikaciją ir sensomotorinį tyrinėjimą.
Kiek laiko vaikams galima praleisti prie ekranų?
Kiek laiko galiu leisti savo vaikui naudotis išmaniaisiais įrenginiais? Vienas dažniausiai tėvų užduodamų klausimų, – sako ergoterapeutė Jūratė.
Anot specialistės, vaikams iki 3 metų amžiaus nerekomenduojami išmanieji įrenginiai, nes tokio amžiaus vaikų jie išvis neugdo. Mokyklinio amžiaus vaikai, ypač pradinukai, išmaniaisiais įrenginiais turėtų naudotis ne ilgiau kaip 1 val. per dieną – toks laiko intervalas nesutrikdys vaikų socialinių įgūdžių ir smegenų vystymosi. Tiesa, svarbu kontroliuoti vaikų vartojamą turinį, kad šis neskatintų agresijos ir neigiamų įpročių.
Žvelgiant į kitų specialistų nuomonę, pastebima ir gerokai drastiškesnių siūlymų. Vaikų psichiatras, Paryžiaus Nanterre’o La Défense’o universiteto tyrimų direktorius Serge Tisseron siūlo 3-6-9-12 taisyklę. Vaikams iki 3 m. neleisti žiūrėti televizoriaus, iki 6 m. – neleisti žaisti kompiuteriais. Iki 9 m. neleisti naudotis internetu be tėvų priežiūros, o nuo 12 m. galima leisti internetu naudotis vieniems, nustačius aiškias taisykles.
Patarimai tėvams: ką daryti, kad ekranai netaptų pavojingi?
- Ribokite ekranų laiką. 1 valanda per dieną – saugi riba mokyklinio amžiaus vaikams. Neleiskite vaikui naudotis išmaniais įrenginiais valgant. Tai skatina nesąmoningą valgymą, kurio metu vaikai gali suvalgyti kur kas daugiau, nei iš tiesų nori. Būtent tai gali paskatinti sveikatos problemas – antsvorį ar nutukimą.
- Pokalbio metu – jokių išmaniųjų įrenginių. Mokykite vaiką nesinaudoti įrenginiais, kai su juo norite pasikalbėti. Nepradėkite pokalbio tol, kol nebūsite įsitikinę, kad visas vaiko dėmesys yra sutelktas į jus.
- Prieš miegą nenaudokite išmaniųjų įrenginių. Prieš miegą vaiko smegenys ir kūnas turi nurimti ir pasiruošti miego režimui, o išmanieji įrenginiai šiam procesui tik trukdo. Jie suaktyvina vaiko smegenis, o tai gali turėti neigiamos įtakos vaiko miego kokybei. Neišsimiegojęs vaikas rytą bus irzlus, dirglus, nenorės keltis į mokyklą ar darželį, o tai gali sukelti vaiko elgesio ir emocijų problemų.
„Altamedica“ ergoterapeutė tikina, kad visiškai uždrausti vaikams naudotis išmaniaisiais įrenginiais nereikia ir, turbūt, net neįmanoma, nes šiandien skaitmeninėje erdvėje tenka atlikti ir namų darbus. Nė vienas žaislas, net ir elektroninis, pats savaime vaikui nekenkia, tereikia išsiugdyti sveiką santykį su jais. Pavykus tai įgyvendinti, išmanieji įrenginiai gali tapti ne priešu, o naudingu įrankiu, padedančiu ne tik ugdymo procesuose, bet įgyjant svarbių gebėjimų.