Kada ir kodėl būtina kreiptis pas kineziterapeutą?

Kada reikalinga kineziterapija

Vis dažniau žmonės skundžiasi dėl nugaros bei sąnarių, raumenų skausmų, kurie neleidžia jiems mėgautis norima veikla ar produktyviai dirbti savo darbo vietoje. Dėl šios priežasties, nusprendėme pakalbinti ne vienam Olimpinės rinktinės nariui padėjusį kineziterapeutą Kęstutį Laurinską.

 Kodėl kineziterapija dabar – ypatingai aktuali?

Sumažėjęs judėjimas, pasikeitę judesiai bei judesio kokybė, griaučių-raumenų sistemą pavertė viena iš pagrindinių skausmą keliančių šaltinių. Pasikeitusi žmonių gyvenimo kokybė sumažino fizinio darbo, fizinio krūvio reikiamybę. Savo ruožtu, žmogaus kūnas prisitaikė būti mažiau atsparus fizinėms perkrovoms. Sumažėjus atsparumui, pagausėjo su judėjimu susijusių problemų, funkcinių sutrikimų, skausmų.

Dauguma fizinio aktyvumo specialistų, vertinančių įvairias fizinio aktyvumo rūšis ir jų poveikį sveikatai, rekomenduoja ėjimą, kaip vieną tinkamiausių griaučių-raumenų sistemos aktyvinimo formų. Mokslinių tyrimų duomenimis, žmogus, kuris nueina per dieną mažiau nei 8000 žingsnių, turi didelę riziką patirti judėjimo negalavimus ar lėtinius skausmus. Todėl  rekomenduojama kasdien nueiti daugiau kaip 10000 žingsnių.

Fizinio aktyvumo parinkimas ir sveiko judėjimo skatinimas – viena iš kineziterapeuto darbo sudedamųjų dalių. Tačiau, didėjant informaciniams duomenų kiekiams ir psichologinėms perkrovoms, darbo intensyvumui ir lūkesčiams, vis svarbesnė tampa psichosocialinė individo darna. Poilsis ir miego kokybė šiandieniniame gyvenime įgauna vis svaresnį vaidmenį ir tampa labai svarbiu sveikatos rodikliu šiuolaikinėje visuomenėje. Lėtinis miego trūkumas gali būti vienas iš organizmo sveikimo sulėtėjimo veiksnių bei nulemti lėtinio skausmo atsiradimą.

Kokios lankymosi pas kineziterapeutą priežastys yra dažniausios?

Dažniausia apsilankymo pas kineziterapeutą priežastis – skausmas. Dauguma žmonių, pajutę skausmą judesio metu, pirmomis dienomis stengiasi gydytis patys. Dažnai tokioje savigydoje dominuoja cheminės gydymo priemonės (tepalai, kremai, tabletės ir kt.), tačiau retas, kuris stengiasi savo judėjimo negalavimą gydyti dar didesniu judėjimu. Labai geras pavyzdys – nugaros skausmas. Ilgai ir dažnai sėdinčioje visuomenėje tapo įprasta, kad du trečdaliai žmonių pusės metų bėgyje jautė ar jaučia nugaros skausmą. Retas, kuris nusilpusią ir prie sėdėjimo pripratusią nugarą ryžtasi gydyti liemens stiprinimo pratimais. Didžioji dalis ieško pasyvių priemonių, gydymo „perlų“, kurie akimirksniu ne tik skausmą panaikintų, bet ir sustiprintų liemens raumenis. Reguliarus ir nepertraukiamas fizinis aktyvumas, įvairiomis aplinkos sąlygomis, daro „stebuklus“. O geriausias vaistas ne tik nuo nugaros skausmo, bet ir kelių, kaklo, pečių ir pan., skausmų – prevencija ir nuolatinis rūpinimasis savo griaučių-raumenų sistemos funkcionalumu.

Kokie simptomai leidžia nuspėti apie problemos rimtumą? Kada būtų laikas kreiptis į kineziterapeutą?

Tokie simptomai kaip: raumenų įtampa ir padidėjęs pasipriešinimas judant; diskomfortas ir nuolatinis noras keisti padėtį; judėjimo netolygumas; apsunkęs judėjimas; skausmas ir baimė judėti – kūno ženklai, kurie nurodo pakitusį judesio efektyvumą. Skausmas ir baimė judėti, žinoma, kraštutinumai ir kritinės būklės, kada kreipiamasi pagalbos, tačiau judėjimo potyrio pasikeitimas – geras ženklas konsultacijai su judesio specialistu – kineziterapeutu.

Kokios priemonės efektyviausios, leidžiančios sumažinti stuburo, laikysenos ir kitas su judesiu kylančias, problemas?

Mokslo įrodyta, kad efektyviausia priemonė yra pratimai, kurie sprendžia judėjimo, laikysenos ir atskirų kūno dalių funkcionalumo problemas. Judesys, žinoma, gali būti ir žalingas, kuomet jis yra nepritaikytas individualiai ir žmogaus kūnas yra nepasiruošęs tokio judesio intensyvumui. Tam, kad judėjimas ne žalotų, o padėtų, būtina įvertinti esamas kūno galimybes, gebėjimą toleruoti duodamą fizinį krūvį. Kineziterapinės procedūros metu, žmogaus judesių vertinimas, griaučių-raumenų sistemos silpnų vietų nustatymas leidžia parinkti tinkamą dozę kiekvienam individualiai. Kaip ir receptų išrašymas, taip ir pratimų programos sudarymas yra skirtas tik asmeniui, kuris buvo įvertintas. Pratimo žinojimas visiškai negarantuoja, kad jis tiks kiekvienam. Todėl judėjimo specialistas, kineziterapeutas turi ne tik žinoti pratimus, tačiau ir gebėti įvertinti kliento judėjimo kokybę.

Šaltiniai:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4678347/
Vanini G., „Sleep Deprivation and Recovery Sleep Prior to a Noxious Inflammatory Insult Influence Characteristics and Duration of Pain“ Sleep. 2016 Jan 1; 39(1): 133–142.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3169444/
Tudor-Locke C., Craig C., Aoyagi Y., et. al., „How many steps/day are enough? For older adults and special populations“; Int J Behav Nutr Phys Act. 2011; 8: 80.

Centers for Disease Control and Prevention
https://www.cdc.gov

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
http://www.smlpc.lt/lt/

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
https://nvsc.lrv.lt

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
http://www.lsmuni.lt

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *