Kaip gyvensenos medicina įgalina tėvus kontroliuoti lėtines vaikų ligas?
Turbūt, sutiksite, kad, kalbėdami apie lėtines ligas, įprastai įsivaizduojame vyresnio amžiaus žmones. Tačiau vis dažniau lėtiniai sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, antsvoris, aukštas kraujospūdis, gliukozės tolerancijos sutrikimai, itin dažnos peršalimo ligos, tampa kasdienėmis vaikų ligų gydytojo kabinete sprendžiamomis problemomis. Sprendžiant lėtines vaikų sveikatos problemas, efektyviai pasitarnauja gyvensenos medicina – jos principų taikymas šeimoje, bendradarbiaujant su specialistu. Tiesa, yra du sveikatos problemų sprendimo keliai. Pirmasis – jau atsiradus problemai ją spręsti aktyviai keičiant gyvenseną pagal individualius poreikius. Antrasis, laikomas medikų siekiamybe, – nuo mažens vaikams sąmoningai diegiant sveikatai palankios gyvensenos įpročius. Kaip sėkmingai žengti pasirinktu keliu, siekiant valdyti ar užkirsti kelią lėtinėms ligoms, pasakoja „Altamedica“ Lašo klinikos vaikų ligų gydytoja, konsultuojanti gyvensenos medicinos klausimais, Giedrė Aukštakalnienė.
Skaičiuojama, kad apie 80 % lėtinių ligų išsivysto būtent dėl sveikatai nepalankių gyvensenos įpročių – netinkamos mitybos, pasyvaus laisvalaikio, miego režimo sutrikimų, streso ir žalingų įpročių.
Gyvensenos medicina – sveikatos priežiūros sritis, įgalinanti tėvus rūpintis atžalų sveikata
Gyvensenos medicina – mokslu grįsta sveikatos priežiūros sritis, apimanti mitybos, fizinio aktyvumo, psichoemocinio atsparumo valdymo, socialinės aplinkos keitimą, siekiant išvengti arba kontroliuoti lėtines ligas, veikiant jų šaknines priežastis.
Ši medicinos sritis tapo aktuali prasidėjus lėtinių ligų epidemijai dėl išpopuliarėjusio vakarietiško gyvenimo būdo – daug kalorijų ir mažai naudingų maisto medžiagų turinčios mitybos, greito gyvenimo tempo, mažo fizinio aktyvumo ir prastos miego kokybės. Visa tai ne tik daugelio suaugusiųjų, bet ir vaikų kasdienybė. Juk kuris vaikas nemėgsta keptų bulvyčių, picos ar ledų? Arba kuris vaikas nesirinks praleisti laiko prie televizoriaus ekrano ar žaisdamas kompiuteriu?
Kadangi lėtinės ligos organizme ima formuotis dešimtmečius prieš atsirandant simptomams, gyvensenos įpročiai vaikystėje tampa gerokai svarbesni nei bet kuriuo vėlesniu gyvenimo laikotarpiu. Nors visi tėvai savo vaikams nori viso, ko geriausio, tačiau, stokodami reikiamų žinių ir panirdami į kasdienybę, lengvai pameta balansą ir patys daro „meškos paslaugą“ savo vaikų sveikatai.
Pradėjus taikyti gyvensenos medicinos praktiką, tėvams suteikta žinių ir galimybių patiems prisiimti atsakomybę už vaikų sveikatą, o gyvensenos medicinos specialistas tapo pagalbininku, nukreipiančiu tinkama linkme, – sako vaikų ligų gydytoja.
Gyvensenos medicina: kada kreiptis ir ko tikėtis iš specialisto?
Pirmiausia į gyvensenos medicinos specialistą reikia kreiptis vaikui turint lėtinių sutrikimų. Taip pat siekiant užbėgti ligoms už akių ar norint keisti šeimos gyvenseną, tačiau stingant žinių, kaip tai sėkmingai daryti.
Gyvensenos medicinos specialisto konsultacijos metu:
- Apžvelgiama įprasta visos šeimos diena, akcentuojant mitybą, fizinį aktyvumą, miego režimą, veiklas, aplinką, kurioje leidžiama daugiausia laiko, fizinę ir emocinę savijautą.
- Aptariama, kodėl reikalingi pokyčiai ir kokių rezultatų galima tikėtis.
- Įvertinama motyvacija keistis ir kylančios abejonės.
- Konsultacijos pabaigoje, bendradarbiaujant su vaiku ir jo tėvais, sudaromas pokyčių planas.
Norisi pabrėžti, kad iš gyvensenos medicinos specialisto konsultacijos nereikėtų tikėtis konkretaus mitybos ar sporto plano. Gyvensenos medicinos specialisto tikslas – įgalinti pacientus priimti sveikatai palankius sprendimus, tiek esant lėtinėms ligoms, tiek profilaktiškai, siekiant geresnės savijautos ir ligų prevencijos.
Kad geriau suprastumėte, kas laukia konsultacijos metu, turime pavyzdį. Įsivaizduokime, kad šeima į gyvensenos medicinos specialistą kreipėsi dėl vaiko antsvorio ir gliukozės apykaitos sutrikimų. Aptarę vaiko gyvensenos įpročius ir pritaikę individualius pokyčius gyvensenoje, keičiame žarnyno mikrobiotos sudėtį, veikiame organizmo imunines, metabolines ir endokrinines funkcijas. Tokiu būdu sureguliuojame gliukozės apykaitos procesus ir teigiamą svorio dinamiką.
Kaip tapti sektinu pavyzdžiu vaikams ir patiems keisti šeimos gyvenseną?
Kadangi vaikai pavyzdžio mokosi iš tėvų, labai svarbu gyvensenos įpročius formuoti ar koreguoti visos šeimos kasdienybėje. Nuo kūdikystės ugdydami pagrindinius gyvensenos medicinos principus: formuodami tinkamus mitybos įpročius, skatindami fizinį aktyvumą, stiprindami socialinius ryšius ir akcentuodami miego svarbą – galime išvengti daugelio lėtinių ligų.
Kaip galime pradėti formuoti šeimos sveikos gyvensenos įgūdžius?
Namuose visuomet turėkite sveikatai palankių užkandžių ir maisto produktų. Taip išvengsite nereikalingų pagundų. Viena svarbiausių mitybos taisyklių – kuo daugiau spalvų lėkštėje. Augalinės kilmės pilnos struktūros maistas – vaisiai, uogos, daržovės ar riešutai – puikūs užkandžiai išalkus bet kuriuo metu, nes juose gausu skaidulų, polifenolių, mikroelementų, vitaminų. Be to, jie teigiamai veikia mūsų žarnyno mikrobiotą, įvairius metabolinius procesus ir stiprina imuninės sistemos veiklą, leidžiant organizme susiformuoti galingai buferinei sistemai.
Laikykitės tinkamų mitybos įpročių. Stenkitės kiek įmanoma dažniau rinktis namuose gamintą maistą. Reguliariai pietaukite ar vakarieniaukite kartu. Planuokite kelių dienų ar savaitės meniu.
Gerkite vandenį ir atsisakykite saldintų gėrimų. Tai viena pagrindinių vaikų antsvorio, nutukimo ir dantų ėduonies priežasčių.
Planuokite bendras šeimos veiklas. Organizuokite šeimos pasivaikščiojimus, važinėjimus dviračiais ar kitus aktyvius lauko žaidimus.
Nepamirškite paprastų fizinį aktyvumą skatinančių taisyklių. Ribokite laiką prie ekranų, kai tik įmanoma, lipkite laiptais, užuot naudojęsi liftu, skatinkite vaikus išbandyti įvairias sporto šakas ar įsitraukti į sporto būrelius.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į vaikų emocinę sveikatą. Atraskite laiko pabuvimui šeimoje be išorinių dirgiklių, aptariant visų šeimos narių dienos rūpesčius ir pasiekimus.
