Kaip pastebėti ir įveikti vaikučių kalbos sutrikimus

vaiku kalbos sutrikimaiVienas labiausiai laukiamų įvykių auginant vaikelį – jo pirmasis žodis. Tačiau kas gi nutiko, kad mažieji ištaria savo pirmuosius žodžius vis vėliau ir sunkiau? Šiuo klausimu nusprendėme padiskutuoti  su klinikos „Altamedica“ profesionalia logoterapeute Simona Sarneckiene, kuri ne vienam mažyliui padėjo įveikti kalbos sunkumus.

 

Kodėl būtina nuolat kalbėtis su mažyliu?

Šiais laikais vaikų, turinčių kalbos bei kalbėjimo problemų vis daugėja. Kaip specialistė, galiu teigti, jog stinga bendravimo tarp tėvų ir vaikų. Tėvai dažniausiai būna užsiėmę, daug dirba, grįžta namo pavargę. Vietoj to, kad pasistengtų rasti laiko savo vaikams, pasektų pasaką vakare ar pakalbėtų, ką vaikas veikė darželyje, jie paduoda telefoną arba paleidžia filmukus, išvengdami pokalbio su mažaisiais. Šie tėvai tiesiog laukia ir tikisi, kad vaikas išmoks savaime kalbėti ir nekreipia dėmesio į jo kalbos raidą. Taip prabėga keli metai, o vaiko kalba toliau netobulėja.

Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos?

Tėveliai turėtų sekti savo vaikų kalbinę raidą jau nuo pat kūdikystės. Vaikas nuo pat savo pirmųjų dienų skleidžia garsus, kuriais parodo ir bando pasakyti, kaip jis jaučiasi. Kūdikėlis pradeda nuo paprastų garsų, panašių į balsius, 3 mėnesių laike prasideda intensyvesnis agavimas balsių jungiant balsius ir priebalsius. Atsiranda pavieniai priebalsiai, mažylis pradeda mėgdžioti ir kitų garsus, atsiranda čiauškėjimas konkrečiam asmeniui, kai būna vienas. 6 mėnesių amžiuje jau gali pakartoti tą patį skiemenį po kelis kartus. 9 mėnesių vaikutis bando sąmoningai pamėgdžioti to paties skiemens žodelius, pavyzdžiui: „mama“, „baba“. Toliau augdamas, vaikas bando tam tikrais gestais ar garsais išreikšti savo norus. 12 mėnesių vaikas jau turi trumpus pirmuosius prasmingus „vaikų kalbos“ žodžius. Vaikas, negaudamas atsako iš tėvų, nustoja visa tai daryti, nes yra neskatinamas ir nėra poreikio, kadangi juo ir taip pasirūpina. Jeigu vaikas ilgai negali išreikšti savęs, tada labai nukenčia jo kalbos ir mąstymo vystymasis. Vėliau vaikui bus tik sunkiau. Neskatinamas mažylis nekartoja garsų, jų negeba jungti į visumą, jis nemoka suformuoti paprasto trumpo žodelio. Jei kūdikystėje vaikas mažai aguoja, yra rekomenduojama pasirodyti pas specialistus (šeimos gydytoją, neurologą, logopedą). Kuo anksčiau kreipsitės, tuo greičiau įveiksite problemas, nes jų nesprendžant toliau vaikas augs ir jausis nepilnavertis, prasidės ne tik kalbinės problemos, bet ir psichologinės. Vaikui bus sunku pritapti darželyje, prasidės problemos mokykloje. Mažasis gali pradėti vengti bendrauti, gali užsidaryti savyje, labai nukenčia jo lietuvių kalbos žinios. Todėl tėvelius raginčiau sekti vaiko kalbos raidą nuo pat gimimo ir, jeigu kyla įtarimų, būtinai apsilankyti pas specialistus.

Ką manote apie išmaniųjų technologijų poveikį mažiesiems?

Kaip jau minėjau, išmaniosios technologijos ne visada veikia vaikus teigiamai, todėl, mieli tėveliai, daugiau skirkite savo laiko savo mažyliams. Tuomet visos problemos, kurios kankina jūsų šeimą, tikrai sumažės. Žinoma, neneigiu, jog yra tikrai šaunių, vaikų ugdymui skirtų, programėlių, tačiau telefono ir kompiuterio naudojimas gali labai pakenkti mažųjų kalbos vystymuisi ir susilpninti jų akytes. Galime pažaisti, tačiau ne valandų valandas, o kelis kartus per dieną, po 10 miničių.

Kokiais būdais logoterapeutas padeda mažyliams prabilti?

Vaikai jau nuo pat pirmųjų dienų pasaulį pradeda tyrinėti rankomis, liesdami, ir, žinoma, viską dėdami į burną. Reikia nuo pat kūdikystės skatinti vaikus liesti įvairių tekstūrų paviršius: šiurkščius, grublėtus, slidžius, minkštus, kietus ir t.t. Tėveliams gali ir patys pamasažuoti rankytes masažiniu kamuoliuku, pamaigyti pirštukus. Dažnai tėveliai labai bijo, kad jų vaikas viską deda į burną, bet kūdikystėje, kol išdygsta pirmieji dantukai ir besikalant kitiems, tai –  būtina. Vaikai, tyrinėdami burna ir bandydami išreikšti savo emocijas, atranda naujus garsus bei stiprina raumenukus, kurie atsakingi už jo kalbą. Tėvelius mokiname su pirštuku padaryti burnytės masažą, kad stiprėtų vaiko burnos ir liežuvio raumenukai bei kad liežuvėlis nelystų lauk. Tai mažina ir seilėtekį, kuris kaikuriems vaikams būna labai didelė problema. Kai vaikas jau bando mėgdžioti ne tik veiksmus, bet ir garsus,  supažindinu vaikučius su garsais, kuriuos skleidžia daiktai, gyvūnai, bandome juos pamėgdžioti. Taip pat, labai svarbu išmokyti juos prašyti norimo daikto ne tik gestu, bet ir žodeliais, pavyzdžiui, „duok man“. Atsiradus žodyne garsažodžiams, reikia pradėti mokyti juos nesudėtingų dviskiemenių žodelių, neapsiriboti tik daiktavardžiais iš buitinės aplinkos, įsivesti reikėtų ir veiksmažodžių. Visas šitas mokymosi procesas vyksta žaidimo su vaiku metu. Svarbu, kad vaikutis jaustųsi patogiai, saugiai, nebijotų bendrauti. Pradžioje reikėtų parinkti jį dominančias priemones, leisti jam išsirinkti iš kelių. Labai svarbu, kad pradėjus žaisti, žaidimą užbaigtumėte iki galo, ir tik tada susitvarkę imtumėte kitą, kad vaikas išlaikytų dėmesį ties viena veikla. Truputėlį vyresnius vaikus nei 2 metų pradedu mokyti specialios mankštelės, tai vyksta žaidimo forma. Kartais ir labiausiai nenorintis vaikas tai daryti užsimiršta ir puikiausiai isitraukia į veiklą. Toliau lavinu foneminę vaikų klausą, kartu tiksliname sunkiau tariamus garsus. Lavinu erdvinį suvokimą, kalbos gramatinę sandarą, rišliąją kalbą. Na, ir, žinoma, bandau išmokyti skaityti bei rašyti. Iš praktikos žinau, kad tokiu būdu, dirba logopedai ir logoterapeutai, kurie išties stengiasi pagelbėti vaikams, turintiems kalbos ir kalbėjimo problemų bei padėti mažyliams pasitikėti savimi ir savo balsu.

Logoterapeutė Simona Sarneckienė konsultuoja:
Antradienį 16:30 – 18:30 val.
Ketvirtadienį 16:30 – 18:30
Tel. registracijai 8 612 39890, 8 37 330302
Lašo g. 1, Kaunas (prie pat Kauno klinikų)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *