Kūdikio raida. Ką verta žinoti?

Natūrali sveiko vaiko raida yra nuolat vykstantis ir evoliucionuojantis procesas, kuris priklauso nuo tam tikrų, nekintančių, dėsnių – aukštesnės funkcijos susiformuoja tobulėjant bei kintant žemesnei funkcijai.  Raida yra skirstoma į tris pagrindines raidos sritis –  biologinę, socialinę,  psichologinę, dėl kurių tarpusavio sąveikos ir brendimo vyksta suvokimo, motorinės, kognityvinės, kalbos, socioemocinės ir savikontrolės įgūdžių progresas. Daugumos šaltinių duomenimis, vaikų motorinė raida yra svarbiausia raidos sritis, kuri lemia kitas raidos sritis, tad šiame straipsnyje aptarsime būtent motorinės raidos ypatumus pirmaisiais gyvenimo metais bei faktorius, kurie turi įtakos raidai.

Motorinė raida pirmaisiais gyvenimo metais

Pirmieji 12 gyvenimo mėnesių yra itin svarbus vaiko gyvenimo periodas, kuriame vyksta itin svarbūs ankstyvosios motorinės raidos pokyčiai – pradedant minimalia galvos, rankų, laikysenos kontrole ir tobulėjant iki geros posturalinės kontrolės, vaikščiojimo, galimybės siekti, giriebti ir manipuliuoti objektais. Jau nuo pirmųjų mėnesių itin svarbus profesionalus kūdikio raidos įvertinimas ir esant tam tikriems nuokrypiams – ankstyvosios reabilitacijos taikymas.

Kiekvieno vaiko raida priklauso nuo daugybės faktorių, tame tarpe ir genetinių, ir turi būti suprantama kaip individuali, tačiau yra ir bendrųjų raidos dėsningumų: nauji vaiko įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su jo amžiumi, sudėtingesni įgūdžiai gali būti įgyjami tik tuo metu, kai paprastesnieji jau įvaldyti, o rezultatai tam tikros vienos raidos srityje nulemia ir kitų raidos sričių rezultatus. Nors kūdikio raida ir yra individuali, negalima vadovautis vien šiuo aspektu ir manyti, jog kūdikis ,,išaugs‘‘ arba ,,išmoks‘‘ savaime tuos etapus, kurie stipriai vėluoja – ar raida sutrikusi, ar tiesiog individualiai lėtesnė, gali įvertinti tik specialistas.

Motorinių funkcijų progresas vyksta palengva: nuo paprastų, nekordinuotų ar mažai kordinuotų, su didžiaisiais kūno sąnariais susijusių judesių iki sudėtingų, tikslių, koordinuotų ir smulkių judesių atsiradimo. Normali judesių raida turėtų atitikti tam tikras kertines ribas, etapus (angl. milestones), kurie, priklauso nuo kiekvieno individo, bei varijuoja tam tikrose ribose, kurias pateikiame paveikslėlyje (1 pav.)

1 pav. Tam tikrų judesių atsiradimo kūdikystėje ribos. Stulpelio ilgis atspindi galimas laikotarpio variacijas, priklausančias nuo individualios judesių raidos (pagal Hadders-Algra M.)

Veiksniai lemiantys ankstyvąją vaiko raidą

Žmogaus smegenų vystymasis, kuris daro įtaką motorinei raidai, prasideda jau nėštumo metu, tęsiasi postnataliniu periodu ir visą likiusią vaikystę, taigi daugumos faktorių įtaka šiais gyvenimo etapais nulemia būsimą vaiko raidą. Vaiko naujų motorinių įgūdžių formavimuisi, judesių tyrinėjimui ir bendrai visai motorinei raidai poveikį daro genetinių, organizmo, fiziologinių  ir aplinkos (perinataliniai ir postnataliniai veiksniai) faktorių bendra sąveika.

Kūdikių motorinė raida – sudėtingas bei individualus organizmo vystymosi procesas, kuris glaudžiai siejasi su individo amžiumi, prigimtimi, genetika, socialine bei emocine aplinka, tėvų priežiūra bei tėvystės įgūdžiais. Be šių faktorių, dauguma autorių nuomone, kūdikių motorinei raidai itin didelę reikšmę pačio vaiko temperamentas, aplinka, kurioje vaikas gyvena, neurologiniai sutrikimai ir bendras sergamumas, hospitalizacijos periodai, socialinis faktorius bei socialinė integracija, sensorinė bei emocinė stimuliacija. Pagrindiniai postnataliniai veiksliai, lemiantys kūdikio raidą yra šie:

  • Fizinės aplinkos faktorius. Nustatyta, jog judesių raida priklauso nuo turimų amžių atitinkančių, lavinančių žaislų, fizinės namų erdvės. Namų aplinka yra itin svarbi vieta, kurioje gali būti sukuriamos tam tikros aplinkybės  ir galimybės kūdikio motorinės raidos stimuliacijai. Taip pat ir kiekvienas žaislas bei žaidimas sukelia naują motorinį veiksmą.
  • Nustatyta, jog laikas, kurį kūdikis praleido ligoninėje, yra tiesiogiai susijęs su prastesniais motorinės raidos rodikliais.
  • Tėvystės įgūdžiai. Vaiko paskatinimas atlikti tam tikrą motorinę užduotį (paimti, pasiekti, nueiti, nušliaužti ir t.t.), žaidimas su vaiku,  judesių mokymas,  leidimas laisvai judėti,  pasirinkti žaislus ar fizinę veiklą ir žaidimas su kitais kūdikiais yra teigiamai susietas su motorinie raida. Ištirta, jog kuo ilgiau vaikas nešiojamas suaugusiojo rankose, tuo labiau vėluoja kūdikio motorinė raida. Teigiama, jog kūdikių nešiojimas ilgais laiko intervalais mažina natūralų kūdikių judesių tyrinėjimą, o tai neigiamai veikia naujų motorinių įgūdžių lavėjimą. Namų veiklos (pasakų, istorijų sekimas, dainavimas, žaidimas su namų ūkio daiktais ir įrankiais),  kuriomis tėvai užsiėma su vaikais, šiuolaikiniu mokslininkų požiūriu tampa viena iš svarbiausių veiklų norint užtiktinti normalią vaiko raidą.

 

Straipsnį parengė Reabilitacijos klinikos vaikų ir kūdikių kineziterapeutė Vytautė Alionytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *