Mažakraujystė. Ką turi žinoti?

Konsultuoja Šiaurės šeimos klinikos

Šeimos gydytoja Viktorija Kazlauskienė

 

Mažakraujystė, yra būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų kiekio organizme ir dėl to pablogėjusio kraujo gebėjimo pernešti audiniams deguonį. Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos, įvairių lėtinių ligų. Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi – ji sudaro net 80 procentų atvejų. Mažakraujyste galima susirgti nevartojant pakankamai tam tikrų medžiagų (B grupės, geležies) dėl įvairių priežasčių (dantų, kramtymo problemos, nevisavertė mityba), kraujuojant( hemorojus, opos, menstruacijos, kiti keliai), susiduriant su kenksmingomis medžiagomis (apsinuodijimai sunkiaisiais metalais, piktnaudžiaujant alkoholiu), esant kitoms retesnėms situacijoms (maliarija, autoimuniniai sindromai ir panašiai).

Kokie tyrimai gali nustatyti mažakraujystę?

Pagrindinis tyrimas diagnozuoti anemijai yra bendras kraujo tyrimas- jame matomas hemoblogino, eritrocitų, kurie ir neša patį hemoglobiną, kiekis, tačiau esant galimybei yra tikslinga vertinti kiekvieną situaciją, kiekvieną pacientą individualiai, sudaryti individualų tyrimų planą. Pirma reikia diagnozuoti mažakraujystę, tada nustatyti, kokios medžiagos trūkumo ji yra (tam tikslingi tyrimai: geležies, feritino, transferino, vitamino B12, folio rūgšties), trečia – būtina ieškoti priežasties, nes jauna turinti gausias menstruacijas mergina yra viena situacija (bene dažniausia), bet tuo tarpu vaikinas, neturintis nusiskundimų, bet atlikęs tyrimus ir juose radus pakitimus – kita situacija (tikslinga ieškoti lėtinių ligų, vertinti žalingus įpročius, daugelį įvairių aplinkybių). Visada tikslinga atlikti kepenų, inkstų, elektrolitų, šlapimo, skydliaukės, bei kitus tyrimus, įvertinti, ar nėra šių sistemų sutrikimų. Kiekvienas pacientas yra unikalus, jo situacija, būklė taip pat, todėl jam būtinas išskirtinis dėmesys aptariant jo skundus, jų atsiradimo aplinkybes, simptomus, šeimos istoriją, anksčiau atliktus tyrimus, vartotus vaistus ir daugelį kitų aspektų.

Ar nustatyti mažakraujystę užtenka tik bendro kraujo tyrimo?

Bendras kraujo tyrimas yra skirtas diagnozuoti mažakraujystei, bei įtarti ar tai geležies, ar B grupės vitaminų stokos ar lėtinės ligos mažakraujystė, bet vien jo vaizdas neatspindės subtilesnių niuansų, pavyzdžiui gali įtarti B grupės stoką, tačiau tik iš bendro kraujo tyrimo tikrai neatsakysi, ar tai folio rūgšties, ar B 12 trūkumas, taip pat radus tik hemoglobino normalų rodiklį, o tuo tarpu kitiems parametrams bendro kraujo tyrimo vaizde esant normoje, neaišku, kokia lėtinė liga, kokia sistema yra sutrikusi ir atsakinga už anemiją. Taip pat labai dažnai tenka susidurti su tokia situacija- bendras kraujo tyrimas- idealus, tačiau kartu atliktas feritinas (geležies atsargų rodiklis, baltymas, kaupiantis geležį) jau yra kritinis, žemiau normos ribų (tokiu atveju galima imtis priemonių užkirsti kelią anemijai išsivystyti ir vis gilėti, tokiu atveju galime laiku koreguoti dietą, įvesti papildus)

Kaip nukenčia gyvenimo kokybė sergant mažakraujyste?

Dėl anemijos susilpnėja imunitetas, padidėja imlumas infekcijai; dėl nuovargio ir bendro silpnumo mažėja darbingumas, trinka emocijos ir pažintiniai gebėjimai, atsiranda kosmetinių defektų ( slenka plaukai, lūžinėja nagai, oda tampa sausesnė, pilkesnė, blyškesnė), trinka rega, klausa, gali atsirasti neurologinių simptomų (šalimas, deginimas, tirpimas galūnių- bene dažniausiai), kenčia šeima, karjera, kiti interesai. Yra tekę konsultuoti ne vieną pacientę, kuri teigė, esant dideliam silpnumui, turėjusi prisilaikyti už stulpo ar net temstant akyse į jį beeinant atsitrenkti. Pacientai, kurie serga lėtinėmis ligomis, ištikus mažakraujystei- blogėja šių ligų valdymas, pacientų būklė, todėl kiekvienu atveju reikia būti budriems, laiku atlikti tyrimus, laikytis rekomendacijų. Kiekvienas pacientas individualus, jam planą sudaro šeimos gydytojas, esant sudėtingesniems atvejams įtraukiamas hematologas, todėl vienareikšmio atsakymo, kaip dažnai tirtis nėra, tai priklausys nuo konkretaus paciento situacijos.

Kaip apsisaugoti nuo mažakraujystės?

Slapto recepto, kaip išvengti mažakraujystės nėra, bet jei laikysimės visiems žinomų sveikos gyvensenos taisyklių, bent kartą per metus merginos ir moterys konsultuosis su ginekologu (kad ir tik profilaktiškai, o prireikus ir dažniau) atliksime tyrimus kraujo ir šlapimo profilaktiškai taip pat bent kartą metuose ( pajutus anksčiau minėtus simptomus- nedelsti), dalyvausime profilaktinėse programose, kurios yra galimos sulaukus tam tikro amžiaus ir pacientams pasiūlomos jų šeimos gyydtojų (slapto kraujavimo testai, gimdos kaklelio piktybinių navikų patikrinimo, prostatos vėžio ir kitose) turėtume labai sumažinti galimą riziką. Norint išvengti anemijos būtina laikytis visavertės mitybos principų, jei yra atsisakoma tam tikrų produktų, reikia rasti pilnaverčius papildus jiems, svarbu darbo- poilsio režimas, gebėjimas palaikyti žemą streso lygį, sportavimas, kitų turimų lėtinių ligų valdymas.

Geležies stoka – pagrindinė mažakraujystės atsiradimo priežastis. Kokie masito produktai turi geležies?

Geležies gausu – raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), gana daug žuvyje, paukštienoje ( vištų kulšelėse, kalakutienoje, antienoje), burokėliuose, pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, raudongūžiuose kopūstuose, krienuose, petražolėse, dilgėlių, burokų lapuose, grybuose, kiaušinių tryniuose, grikių, ryžių kruopose, lęšiuose, avižiniuose dribsniuose, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomidoruose. Pienas blogina geležies pasisavinimą, tačiau valgyti rūgščių pieno produktų – kefyro, jogurto- rekomenduojama. Kava, arbata veikia taip pat kaip pienas. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl verta derinti daržoves, uogas, vaisius su mėsa ar užgerti pagrindinį patiekalą su mėsa obuolių (idealu natūraliomis), citrusinių vaisių ar kitomis sultimis. Aktualu žinoti, kad vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, magnio ir kalcio, arba kolestiraminas su geležimi sudaro netirpius junginius, todėl pastarosios pasisavinama mažiau, tad kai jau reikia vartoti geležies papildų ar yra poreikis jos pasisavinti daugiau iš maisto produktų- būtina daryti apie 2 valandų tarpą tarp maisto ir kitų vaistų (dažniausiai vartojami- tiroksinas, omeprazolis, priešrūgštiniasi, rėmeniui mažitni skirti preparatai ).

Nėštumas ir mažakraujystė

Nėščiųjų anemija – tai liga, pasireiškianti nėštumo metu dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis yra geležies deeficitas.

Lietuvoje anemija nustatoma 13–15 proc. nėščiųjų. Esant anemijai nėštumo metu didėja priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, priešlaikinės placentos atšokos, nukraujavimo gimdymo metu rizika, cezario pjūvio operacijos rizika. Anemija susijusi su didesniu naujagimių sergamumu. Motinos geležies stoka ir anemija didina riziką naujagimiui sirgti geležies stokos anemija pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, o tai neabejotinai yra susiję su lėtesne psichomotorine ir (ar) protine raida, blogesniais socialiniais, emociniais įgūdžiais bei galimai įvairiomis ligomis suaugus. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trečdalį. Fiziologiškai nėštumo laikotarpiu geležies poreikis padidėja 2 – 3 kartus, palyginti su ne nėščiomis vaisingo amžiaus moterimis. Profilaktinis geležies preparatų vartojimas nėštumo laikotarpiu nerekomenduojamas, todėl preparatus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, kuris parinks tinkamą vaistą, dozę, vartojimą laikotarpį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *