Panikos atakos. Kada panikuoti tėvams?

Priešingai negu atrodo kai kuriems suaugusiesiems, paauglių gyvenimas neretai pilnas įvairių sunkumų, streso ir juos lydinčio nerimo. Nesutarimai su šeima, konfliktai su draugais, patyčios, savojo „aš“ tyrinėjimas kelių ir klystkelių būdu, seksualinės orientacijos ir lytinės identifikacijos paieškos, spaudimas mokykloje dėl rezultatų, nepastovi pandemijos situacija… Visa tai natūraliai kelia stresą – fizinį ar psichologinį atsaką į išorinius dirgiklius. Stresas paprastai praeina kartu su jį sukėlusia priežastimi (praėjus sunkiam kontroliniui stresas atslūgsta) ir kartais gali būti naudingas (padeda susikaupti kontrolinio užduotims). Kai žmogaus organizmas patiria labai daug streso ir neturi pakankamai resursų su juo susitvarkyti, ima rastis nerimo simptomai. Nerimas yra kūno fizinė ir psichologinė reakcija į stresą ir kartais net neturi aiškios išorinės priežasties. Dėl ilgai patiriamo nerimo sutrinka miegas, imuninė, virškinimo, reprodukcinė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Intensyvus nerimas gali pasireikšti panikos sutrikimu, kuris dažnai maišomas su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kaip atrodo panikos sutrikimas?

Panikos sutrikimas nustatomas tuomet, kai kartojasi dažnos, trumpai trunkančios ir netikėtos panikos atakos, o tarp jų kyla daug baimės dėl priepuolio pasikartojimo. Panikos ataka išoriškai yra panaši į krūtinės anginą ar širdies infarktą, dėl to paaugliai, patiriantys šiuos simptomus neretai patenka pas vaikų kardiologą ar net į ligoninės priėmimo skyrių.

Dažniausi panikos atakos simptomai:

  • oro trūkumas, dusulys
  • padažnėjęs širdies ritmas, „permušimai“
  • krūtinės skausmas, spaudimas
  • drebulys
  • galvos svaigimas
  • baimė, kad galiu išprotėti
  • mirties baimė.

Šie simptomai atsiranda staiga ir greitai praeina. Priepuolio metu vaikas atrodo labai pastos būklės, kartais artimieji iškviečia greitąją medicinos pagalbą, o atvykus į priėmimo skyrių paauglys jau jaučiasi pakankamai gerai, gydytojai atlikę tyrimus neranda jokių pakitimų. Jeigu tokie priepuoliai vyksta dėl panikos sutrikimo, vaikų kardiologas ar šeimos gydytojas neras pokyčių nei kardiogramoje, nei kraujo tyrimuose. Tokios išvados nelabai pradžiugina šeimą, kadangi ima atrodyti, kad niekas neranda sunkios ligos arba netiki, kaip jaunuoliui yra blogai. O blogai iš tiesų yra, kadangi panikos atakos ir jų laukimas nepaprastai sekina, jau nekalbant apie paauglio patiriamą gėdą prieš aplinkinius dėl priepuolio, kurio negali suvaldyti ir paslėpti.

Ką daryti?

Jeigu kartojasi aprašyti ar panašūs simptomai, labai svarbu visų pirma apsilankyti pas šeimos gydytoją ar pediatrą, kuris atliks reikiamus tyrimus ir įvertins, ar paauglys neserga fizine liga, kuriai reikėtų specifinio gydymo. Jeigu tokios ligos nerandama, o priepuoliai išlieka ir kartojasi, reikėtų apsilankyti pas gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą. Gydytojas išklausys paciento ir jo tėvų ar globėjų nusiskundimus ir jeigu matys psichikos sutrikimo požymių, ir rekomenduos reikiamą gydymą:

  1. Mokymasis
    1. Siekiant įveikti panikos atakas, labai svarbu pažinti šį sutrikimą. Gydytojas jums atsakys į rūpimus klausimus, tačiau taip pat ieškokite patikimos informacijos internete, vaizdo įrašų, knygų apie panikos sutrikimą ir nerimą.
  2. Relaksacijos
    1. Ieškokite paaugliui tinkančių atsipalaidavimo technikų, kurios yra moksliniais tyrimais pagrįstas ir patikimas būdas įvairiems nerimo sutrikimams gydyti. Pasidomėkite vis labiau populiarėjančiomis sąmoningumo (angl. mindfullness) meditacijomis, atsisiųskite išmaniųjų programėlių su kvėpavimo pratimais, skirtais panikos atakai malšinti, ieškokite vaizdo įrašų, mokančių tokio kvėpavimo technikų.
  3. Psichoterapija
    1. Dažnai siekiant pasveikti reikalingas reguliarus psichologo ar psichoterapeuto konsultavimas. Panikos sutrikimas efektyviai gydomas kognityvine – elgesio terapija.
  4. Vaistai
    1. Kai panikos atakos labai dažnos ir anksčiau minėti metodai nepakankamai veiksmingi, vaikų ir paauglių psichiatras gali nuspręsti ir kurį laiką skirti vaistus, kurie palengvins nerimo simptomus ir suretins panikos atakas.

 

Straipsnį parengė Altamedica klinikų tinko psichikos sveikatos centro

vaikų ir paauglių psichiatrė

Eglė Žilinskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *