Psichiatro komentaras apie pogimdyvinius psichikos sutrikimus

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie įvairias motinystės puses, nevengiant aptarti iššūkių, su kuriais susiduria mamos, tačiau vis dar pakankamai dažnai tenka  išgirsti įsitikinimą, jog vaiko gimimas į moters gyvenimą tarsi savaime privalo sukelti vien tik šviesiausius jausmus ir džiaugsmingas patirtis.

Realybė pagimdžius vaiką

Realybėje matome, jog ši savotiška transformacija – moters virsmas motina, atneša visko: džiaugsmą ir liūdesį, pasitenkinimą ir nusivylimą. Ir tai yra visiškai normalu. Dalis moterų, praėjus porai dienų po gimdymo išgyvena verksmingumo, liūdesio epizodą, kuris angliškai vadinasi „baby blues“. Po poros dienų šis epizodas redukuojasi savaime, dažniausiai nereikalaudamas kažkokių specialių intervencijų, tik artimųjų, taip pat medicinos darbuotojų, kurie rūpinasi gimdyve, globos ir nuraminimo. Visgi daliai moterų laikotarpyje tarp 2 savaičių ir 6 mėnesių po gimdymo išsivysto ryškesni psichikos sutrikimai, kuriuos yra tikslinga koreguoti psichikos sveikatos specialistų priežiūroje.

Pogimdyvinė depresija

Pogimdyvinė depresija, kuri dažniausiai išryškėja praėjus mėnesiui po gimdymo, pasireiškia simptomais, būdingais įprastai depresijai (pažeminta nuotaika, sumažėjęs gebėjimas džiaugtis anksčiau džiuginusiais dalykais, energijos stoka, apetito pokyčiai ir kt.), tačiau šiuo atveju dar stebimos savikaltos idėjos, jog moteris neva yra bloga mama, negeba pakankamai gerai pasirūpinti savo kūdikiu, arba nejaučia ryšio su juo, jaučiasi nuo visko nutolusi, automatiškai atlieka veiksmus „tarsi robotas“. Kitas, sunkesnis psichikos sutrikimas, dažniausiai išsivystantis praėjus porai savaičių po gimdymo, yra pogimdyvinė psichozė, kurios ryškiausi simptomai yra sutrikusi orientacija ir realybės suvokimas, suicidinės tendencijos. Šiuo atveju indikuotina intensyvi psichikos sveikatos specialistų priežiūra.

Psichikos sveikatos centro pagalba

Trumpai apibūdinus, šiuo jautriu moterims laikotarpiu galinčius išryškėti sutrikimus, reikėtų padrąsinti mamas ir jų artimuosius, iškilus sunkumams neįsisukti į minčių „tik su manim kažkas negerai, normaliom mamom taip nebūna / man jau niekas negali pagelbėti, aš iš esmės esu netikusi mama“ ratą, o verčiau  kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie pakonsultuos, pagelbės ieškant sprendimų, adaptyvesnių elgesio modelių, esant reikalui – skirs gydymą.

Straipsnį parengė: Psichikos sveikatos centro psichiatrė Ieva Marudinienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *