Psichologės patarimai. Kaip tėvams suprasti savo paauglius vaikus?

Būti augančio vaiko ar paauglio tėvais – tikrai nelengva užduotis. Šeimose tarp tėvų ir paauglių ypač dažnai pasitaiko konfliktų, kurie vėliau gali peraugti į rimtas problemas. Tuomet reikalinga specialistų pagalba, jų patarimai, kaip padėti vaikui.
Apie paauglių psichologines problemes ir apie tai, kaip tėvams geriau suprasti savo paauglius vaikus, pasakoja vaikų-paauglių psichiatrė – Justina Matviekaitė.

Kokie elgesio pokyčiai būdingi paauglystėje?

Paauglystė – vienas svarbiausių ir sunkiausių gyvenimo periodų. Tai yra daugiaplanis viso organizmo persitvarkymas – protinio, biologinio ir socialinio brendimo laikas. Visuomenė jaunam žmogui kelia rimtus ir griežtus socialinius reikalavimus. Jaunystėje ir brandos amžiaus laikotarpyje suformuotas „Aš“ nulemia individo pasiruošimą sutikti suaugusio žmogaus amžiaus periodą.
Dėl iškilusių brandos uždavinių, šio laikotarpio specifikos, augančių vaikų psichika tampa labili – sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Paauglystė yra suskirstyta į etapus pagal amžiaus tarpsnį, nuo ko ir priklauso elgesio pokyčiai, kurie yra normali asmenybės raidos dalis.  Pirmiausia, vaikui patekus į kolektyvą, vystosi kompetencija – suvokimas, kad „man sekasi“. Vaikas, atlikdamas tam tikrus uždavinius, augina savivertę, atranda sritį, kurioje yra sėkmingas. Jei iš vaiko reikalaujama per daug, ir negana to jam siūloma popamokinė veikla neteikia malonumo – jis patiria nuolatinę įtampą, kas gali dar labiau mažinti savivertę, o taip pat gali pasireikšti elgesio ar emocijų problemos. Dar vėliau prasideda savo identiteto paieškos. Geriausiai tai atsispindi išvaizdos pokyčiuose, draugų, pomėgių kaitoje. Šiuo periodu svarbiausia vaiką palaikyti ir nenuvertinti jo pasirinkimų. Taip pat šiuo periodu mokomasi draugauti, bei atrasti savo vaidmenį draugų grupėje. Vykstantys fiziologiniai pokyčiai kūne, visuomenės keliami reikalavimai tik dar labiau padidina įtampą šiuo periodu. Būtent dėl to paaugliams būdingos intensyvesnės emocinės reakcijos, greitai besikeičianti nuomonė ir kategoriškumas. Tačiau tai yra normali paauglių raidos eiga.

Kada reikėtų sunerimti dėl paauglio elgesio ir nukreipti jį psichologo konsultacijai?

Su specialistu galima konsultuotis bet kada, jei tik kyla nerimas dėl paauglio elgesio. Turbūt pats svarbiausias kriterijus, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai staigūs pokyčiai paauglio elgesyje. Jei vaikas tampa uždaras, liūdnesnis, jautresnis, dirglesnis nei įprastai, staiga pasikeičia mokymosi rezultatai – tai gali būti psichologinių problemų išraiška. Kuo ankstyvesnė pagalba, tuo paprasčiau atstatyti pusiausvyrą. Reikėtų bendradarbiauti ir su mokykla, nes paprastai vaikų elgesys ten kiek kitoks, ir jei mokytojai atkreipia dėmesį į pasikeitusį elgesį – tuomet tikslinga būtų pasikonsultuoti su specialistu.

Kokios psichikos sveikatos problemos kamuoja paauglius?

Paaugliams dažniausiai nustatomos elgesio ir emocijų sutrikimų diagnozės. Elgesio sutrikimas – pasikartojantis ir nuolatinis asocialus, agresyvus ir iššaukiantis elgesys.  Toks elgesys, pasiekęs aukščiausią išraiškos tašką, sutrikdo šiam amžiui būdingas socialines normas, todėl tai nėra paprastas išdykavimas ar paaugliškas maištavimas. Tokie vaikai dažniausiai turi problemų mokykloje, linkę į asocialią veiklą, dažnai įsivelia į peštynes ir t.t. Emocijų sutrikimai – tai normalios raidos kraštutinumai, kurie sutrikdo paauglio funkcionavimą. Taip pat šiuo metu aktualios savęs žalojimo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės nuo kompiuterio bei valgymo problemos. Paaugliai serga ir depresija bei nerimo spektro sutrikimais, kurie dažnai pasireiškia netipiškai: paaugliai dažnai skundžiasi įvairaus pobūdžio skausmais. Labai dažnai viskas yra „nurašoma“ paauglystei, tačiau pačio jaunuolio jaučiama kančia yra tikra. Ir ignoruojant jo išsakomus nusiskundimus, be abejo, kinta pasitikėjimas pasauliu.

Kas daro įtaką paauglio psichikos sveikatai?

Paauglio psichikos sveikatai įtakos turi gimstant atsineštas charakterio savybių rinkinys bei vėliau įgytos patirtys supančioje aplinkoje. Turbūt didžiausią įtaką turi šeima: tėvų santykiai, ligos, gyvenamosios vietos keitimas, auklėjimo būdai, santykis su vaiku, alkoholio vartojimas, emigracija ir t.t. Nemažą įtaką daro ir mokykla bei bendraamžiai: patyčios, keliami reikalavimai, gebėjimas susirasti draugų, prisitaikymas. Staigūs gyvenimo pokyčiai, netektys, paauglius veikia daug intensyviau nei suaugusiuosius.

Kuo gali padėti specialistas?

Vien tik pokalbis dažnai turi nemažą įtaką. Pokalbis, kurio metu atidžiai klausomasi paauglio, kuomet gilinamasi į jo problemas – dažnai nuramina ir suteikia saugumo. Dažnai paaugliai jaučiasi kalti dėl savijautos ar kamuojančių negandų. Tuomet specialisto uždavinys – sumažinti kaltę ir išgryninti galimas priežastis. Vaikų psichiatrijoje medikamentai tikrai nėra tinkamas gydymo metodas, o gydymas vaistais skiriamas tik sudėtingų situacijų metu. Pagrindinė komanda – vaikų psichiatras ir psichologas. Noriu pabrėžti, kad iš vienkartinių ar nereguliarių vizitų naudos gali būti mažai. Visų pirma, reikia prisijaukinti paauglį, tada su juo susidraugauti ir tik tada jis ims pasitikėti specialistu, jam atvirauti. O tam reikia laiko. Juk paauglys susirgo ne per vieną dieną, tai reiškia, kad pasveikti irgi reikia laiko. Labai svarbu, kad į gydymo procesą įsitrauktų ir tėvai, kad kartu ieškotų galimų problemų sprendimo būdų, palaikytų savo vaiką.

Kokie galimi padariniai, jei vaiko psichikos sutrikimai ignoruojami ir nesikreipiama pagalbos?

Kaip ir bet kokia negydoma liga, taip pat ir psichikos sutrikimai yra linkę progresuoti. Ignoruojamos paauglio emocinės problemos sudaro nesaugaus ir nesirūpinančio pasaulio įvaizdį. Kartais taip būna, kad paaugliai yra tiek nusivylę suaugusiais, savimi ir kitais aplinkiniais, kad nebemato prasmės gyventi.  Kartais taip būna, kad nebegali pritapti realiame pasaulyje ir nusiraminimo ieško alkoholio, narkotinių medžiagų vartojime ar kompiuteriniuose žaidimuose. Paaugliai gali įsivelti į nusikalstamą veiklą. Emocijų sutrikimai gali pereiti į depresiją, nerimas gali peraugti į fobijas, o tai gali kartotis ir suaugus. Bet kokiu atveju, kokią žinutę mes siunčiame savo vaikui, jei ignoruojame jo blogą savijautą? Būkime dėmesingi ir kartu paieškokime būdų, kaip padėti vaikui.

BŪTINA  pasikonsultuoti su specialistu, jeigu vaikas/paauglys:

  • Jaučia nerimą atlikdamas kasdienes savo amžiui būdingas užduotis (eidamas į mokyklą, eidamas miegoti, valgyti ir pan.)
  • Yra per daug judrus, aktyvus ar nerimastingas
  • Pradėjo blogiau mokytis
  • Yra varginamas košmarų
  • Tapo nepaklusnus, agresyviai elgiasi, nuolat priešginiauja ar provokuoja konfliktus
  • Atsiriboja nuo draugų, šeimos ir bendruomenės
  • Nemato savo gyvenime prasmės ir neturi tikslo
  • Be aiškios priežasties staiga stipriai susierzina, atsiranda įniršio ar pykčio priepuolių
  • Pradėjo neįprastai elgtis ar šnekėti
  • Jam sunku susidoroti su kasdienėmis užduotimis
  • Savaime pasikeitė vaiko miego ar mitybos įpročiai
  • Atsirado somatinių negalavimų, nors neserga somatine liga
  • Nuolat pablogėjusi nuotaika, atsirado depresiškų minčių
  • Daug kalba arba rašo apie mirtį, mirimą ar savižudybę
  • Vaikas pradėjo vartoti piktnaudžiavimą sukeliančias medžiagas (alkoholis, cigaretės, narkotikai ir kt.)
  • Jūs turite klausimų ar neaiškumų dėl savo vaiko elgesio ar bendravimo su juo

REGISTRACIJA: 8 372 27410 arba 8 611 18427
Altamedica Senamiesčio klinika,
Šv. Gertrūdos g. 64, Kaunas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *