„SCERTS“ modelio pritaikymas Lietuvoje: projekto uždarymo konferencija
„Altamedica“ kartu su Norvegijos Psichoanalizės institutu 2021–2024 m. metais vykdė projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“. Šio projekto tikslas – moksliniais tyrimais grįstą ugdymo metodą, skirtą darbui su autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčiais vaikais, pradėti taikyti Lietuvoje. Projekto įgyvendinimo metu taip pat stengtasi keisti visuomenės požiūrį į ASS turinčius asmenis ir mažinti psichologinių sutrikimų turinčių asmenų patiriamą socialinę atskirtį. Projektą vainikavo vasario 1 d. nuotoliu vykusi konferencija „SCERTS modelis nauja metodika darbui su autistiškais vaikais: kaip sekėsi ją pritaikyti Lietuvoje?“
Konferencijoje dalyvavo „SCERTS“ mokymų dalyviai – pedagogai, bendruomenių ir savivaldybių atstovai bei autistiškus vaikus auginantys tėvai. Prie konferencijos taip pat prisijungė ir kiti asmenys, besidomintys autizmo spektro sutrikimu – įvairių sričių pedagogai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, dirbantys su ASS turinčiais vaikais. Konferenciją vedė „SCERTS“ mokymų lektorės – logopedė Edita Akstinavičienė ir ergoterapeutė Jūratė Žemaitytė.
Žvilgsnis į autizmo spektro sutrikimą, „SCERTS“ modelį ir šio modelio adaptaciją Lietuvoje
Kadangi prie konferencijos galėjo prisijungti visi norintys, pirmoji konferencijos dalis skirta supažindinimui su autizmo spektro sutrikimu ir „SCERTS modelio pritaikymo Lietuvoje“ projektu. Joje aptartas autizmo spektro sutrikimas, jo ypatybės ir ypatingus vaikus auginančių šeimų patiriami sunkumai. Taip pristatyti „SCERTS modelio pritaikymo Lietuvoje“ projekto vykdytojai, partneriai, mokymų lektoriai ir dalyviai. Be to, apžvelgta mokymų eiga, teoriniai ir praktiniai uždaviniai, metodinė medžiaga ir vertinimo anketos. Išskirtinis dėmesys skirtas „SCERTS“ modeliui – jo autoriams, metodikos esmei, modelio taikymui pasaulyje ir palyginimui su kitomis metodikomis.
„SCERTS“ modelis – tarpdisciplininis, moksliniais tyrimais grįstas metodas darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, jų šeimomis ir pedagogais. Jis apima pagrindinius vaiko raidos aspektus – socialinį bendravimą, emocijų reguliavimą ir transakcinį palaikymą. Ši metodika plačiai taikoma pasaulyje ir yra tinkama vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integracijai bendruomenėse ir ugdymo įstaigose.
Kadangi daugiausiai kvalifikuotų specialistų yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, „SCERTS“ metodika adaptuota mažesnėse Lietuvos savivaldybėse – Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Varėnos ir Marijampolės. Taip siekta mažinti paslaugų netolygumą tarp Lietuvos didmiesčių ir miestelių.
Kokių rezultatų pasiekta?
Antroje konferencijos dalyje plačiau pasidalyta, kaip sekėsi „SCERTS“ modelį pritaikyti penkiose Lietuvos savivaldybėse. Kaip pastebėjo mokymų lektorės, mokymų pradžioje dalyviai vargiai galėjo atpažinti autizmo spektro sutrikimą turinčius asmenis ir vertinti jų pažangą. Tačiau pasibaigus mokymams dauguma mokymų dalyvių teigė, kad naujai įgytos žinios ir praktiniai ASS turinčių vaikų vertinimai padeda atpažinti ASS turinčius vaikus, vertinti jų kalbinės raidos stadiją, stebėti pažangą ar regresą.
Tiek pedagogai, tiek tėvai džiaugiasi galimybe atrasti priemones, lengvinančias ASS vaikų kasdienybę. Dauguma mokymų dalyvių teigė, kad taikys alternatyvios komunikacijos ir savireguliacijos priemones (sensorinius kamuoliukus, kinetinį smėlį, garsą slopinančias ausines ar pasunkintos liemenes), nusiraminimo erdves.
Konferencijos metu apžvelgti mokymų dalyvių atsiliepimai apie projekto mokymus. Iš jų matyti, kad savivaldybių atstovai ypač vertino praktinius patarimus, kaip įtraukti ASS asmenis ir jų šeimas į bendruomenių gyvenimą. Su „SCERTS“ modeliu susipažinę autistiškų vaikų tėvai patenkinti, kad naujai įgytos žinios leidžia geriau suprasti, kaip ugdyti savo vaikus namuose ir bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga. Pedagogai džiaugėsi, kad „SCERTS“ modelį galės taikyti planuojant ugdymo procesą ir kuriant pozityvų santykį su ASS turinčiais vaikais.
Taip pat mokymų dalyviai taip pat turėjo galimybę patys išsakyti savo įžvalgas apie mokymus – pasidalinti teigiamomis patirtimis ir kilusiais sunkumais. Konferencijos pabaiga skirta – atsakymams į dalyvių užduotus klausimus ir lektorių mintims. „SCERTS“ mokymų lektorė Edita pasidžiaugė, kad „SCERTS“ modelis jau po truputį pradedamas taikyti lietuviškoje švietimo sistemoje. Todėl tiek tėvai, auginantys ypatingus vaikus, tiek specialistai turės dar vieną alternatyvą pozityviam autistiškų vaikų ugdymui ir jų gebėjimų vertinimui. Taip siekiant gyvenimiško ir santykiu grįsto mokymo proceso, o ne grubios elgesio korekcijos. Lektorė Jūratė pridūrė, kad pastebi, kaip „teigiamai keičiasi visuomenės požiūris į autistiškus vaikus ir juos auginančias šeimas, ir prie to neabejotinai prisideda „SCERTS“ modelis.“
Projekto metu mokymus baigė 113 specialistų, 69 tėvai ir 26 bendruomenių atstovai.
Projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“ vykdė „Altamedica“.
Projekto partneriai – Norvegijos Psichoanalizės institutas (https://www.psykoanalyse.no/).