Širdies ligų psichologija

Fizinės ligos yra susijusios ne tik su įvairiais aplinkos, gyvensenos veiksniais – kaip mityba, sportas, aplinkos tarša, ar įgimtomis savybėmis – kartu persipina ir psichologiniai mechanizmai. Pavyzdžiui – dažnai nebenustebina širdies veiklos siejimas su stresu, nes atrodo, kaip ir suprantama, kad jaučiant stresą, nerimaujant širdis pradeda plakti stipriau, pulsas padažnėja, spaudimas pakyla. Dažnai ir stipriai tai patiriant, pajaučiamas ilgalaikis neigiamas poveikis sveikatai. Vis dėlto, galima žvelgti ir giliau – tai, kaip mes reaguojam įvairiose situacijose priklauso ir nuo mūsų asmeninių savybių, todėl asmeniui būdingi bruožai stipriai siejasi ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.

Kaip psichologiniai aspektai paveikia širdies darbą?

Priklausomai nuo mums būdingų bruožų, lūkesčių, vertybių ir nuostatų ar turėtos patirties, toje pačioje (ar panašioje) situacijoje kiekvienas reaguosime bei situaciją interpretuosime skirtingai, tad ir stresą kelianti situacija kiekvienam gali sukelti įvairių ir skirtingo stiprumo jausmų. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms padidėja kraujospūdis dar prieš kraujo spaudimo matavimą vien todėl, kad jie susijaudina, kad gali pamatyti nenorimą rezultatą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad dėl mums būdingų savybių galime lengviau arba sunkiau išbūti įvairias emocijas keliančiose situacijose bei daugiau ar mažiau jų sau sukurti. Taip mūsų asmenybės savybės ar būdo bruožai gali daryti įtaką tam, kaip mes patiriame stresą, su juo tvarkomės ir išvis – ar tam tikra situacija yra priimama kaip kelianti stresą ar ne.

Tai kokie asmens bruožai siejami su širdies ligomis?

Dar praeitame amžiuje JAV kardiologai pastebėjo, jog pacientai, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, neretai pasižymi tam tikrais asmenybės bruožais1 – nuo dažnai laikomų pozityviais bruožais, tačiau šiuo atveju per stipriai išreikštų, orientavimosi į sėkmę ir tikslus bei įsitraukimo į darbą, iki tokių vyraujančių jausmų, kaip pykčio, priešiškumo, nekantrumo, kartais net agresyvumo, stipraus konkurencingumo. Neretai žmoniems, turintiems polinkį sirgti širdies ligomis, būdingas skubėjimas, garsi ir greita kalba, raumenų įtampa, aktyvumas, judrumas, stengiamasi reaguoti greitai. Dėl šių savybių dažnai norima kontroliuoti aplinką, prisiimti atsakomybės, kas kelia vis daugiau streso, nerimą, įtampą bei nepasitenkinimą tuo, kad nespėjama atlikti visų prisiimtų darbų.2 Labiau apibendrintai, galima sakyti, kad asmenys, kuriems būdingas rungtyniavimas, priešiškumas, skubėjimas, nekantrumas, yra labiau linkę sirgti širdies ligomis3. Įvardijus šią sąsają tarp asmenybės ir širdies ligų bei atlikus įvairius tyrimus, pastebėta, kad priešiškumas (t.y., dažnai jaučiamas ir neišreiškiamas pyktis) yra ryškiausia savybė sietina su širdies ligomis, ateroskleroze4,5. Tai, kas dar apsunkina pagalbą, yra polinkis sunkiau suvokti savo kūno reakcijas, jausmų išraiškas, taip pat dažnai naudojami racionalizacijos ir neigimo mechanizmai6.

Sunkumas atpažinti ir išreikšti savo jausmus, pykčio bei nuoskaudų laikymas, bandymai ignoruoti savo jausmus (ypač dažno pykčio – priešiškumo) vietoj jų suvokimo ir išreiškimo, gali rimtai prisidėti prie biologinių ir gyvensenos, aplinkos veiksnių, didinančių riziką sirgti širdies ligomis. Galvojant apie visapusišką rūpinimąsi savo sveikata, svarbu mokytis emocinės higienos – t.y., atpažinti ir tinkamu būdu išreikšti savo jausmus. Galima prisiminti, kad dažnai širdis vaizduojama kaip mūsų jausmų buveinė, tad rūpindamiesi savo širdimi, pasirūpinkime ir savo jausmais.

 

Naudota literatūra:

1 Hansson, R. O., Hogan, R. (1983). Type A Behavior : The Roles of Ambition, Intensitivity, and Anxiety. Journal of Research in Personality. 17, 186-197.

2 Booth-Kewley, S., & Friedman, H. S. (1987). Psychological predictors of heart disease: a quantitative review. Psychological bulletin, 101(3), 343.

3 Wang, Y., Wei, D., Li, W., & Qiu, J. (2014). Individual differences in brain structure and resting-state functional connectivity associated with Type A behavior pattern. Neuroscience, 272, 217-228.

4 Glass, D. C., & Contrada, R. J. (2012). Bipolar disorder, Type A behaviour and coronary disease. Health Psychology Review, 6(2), 180-196.

5 Nehra, D. K., Sharma, N. R., Ali, G., Margoob, M. A., Mushtaq, H., Kumar, P., & Nehra, S. (2012). Alexithymia and Type “A” Behavior Pattern (TABP) in Coronary Heart Diseases: A preliminary study.

6 Mendelson, G. (1982). Alexithymia and chronic pain: prevalence, correlates and treatment results. Psychotherapy and Psychosomatics, 37, 154-164.

 

Straipsnį parengė Altamedica Psichikos sveikatos centro psichologė Evelina Jokubkienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *