Susipažinkime – autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai

Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, neretai atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos nesupratimą, spaudimą arba net smerkimą, kad jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, tą priimti sunku, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą – pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį rėkdamas, krisdamas ant žemės ir verkdamas reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta – tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis į nuvertinimą ar net smerkimą, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios nenuraminamos emocijų iškrovos.

Kas yra autizmas?

Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams ir apibūdinamas taip:

„Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdinga:

(a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus;

(b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio. Be šių specifinių diagnostinių požymių, dažni ir kiti nespecifiniai sutrikimai: fobijos, miego ir mitybos sutrikimai, žema frustracijos riba bei agresija (nukreipta į save).“1

„Raidos sutrikimai – būklės, kurios pasireiškia ankstyvajame vaiko amžiuje ir trunka visą vaiko gyvenimą.<…> Raidos sutrikimų išreikštumo laipsnis ir sunkumas per gyvenimą gali kisti”2.

 

Pagrindiniai autizmo požymiai

  • „Socialinės sąveikos sutrikimas:
    • Akių kontakto stoka
    • Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
    • Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
    • Socialinių taisyklių nesupratimas
    • Intuityvus bendravimo nepajutimas
    • Kito žmogaus elgesio intencijų nejutimas
  • Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:
    • Kalbos stoka
    • Kūno kalbos, gestų stoka
    • Sunkumai palaikant pokalbį
    • Nesugebėjimas pasakoti
    • Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
    • Echolalijos
    • Sutrikęs socialinis žaidimas
  • Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų:
    • Ribotas interesų ratas
    • Reikalavimas laikytis rutinos
    • Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
    • Stereotipijos
    • Sensoriniai sutrikimai”3

Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai – vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam net būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi, bet svarbiausioji dalis yra tai, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas. Kartais tiesiog reikia daugiau pastangų iš aplinkinių, kad pavyktų suprasti.

 

Supratimo svarba

Jeigu norime pabandyti suprasti, kaip kartais vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, gali jaustis mums visiškai įprastose socialinėse situacijose, galime pabandyti įsivaizduoti save staiga atsidūrusį nepažįstamoje šalyje naktį, triukšmingame, pilname besikeičiančių šviesų ir skubančių žmonių mieste, suprantantį tik kelis pavienius, tarpusavyje nesusijusius žodžius, tačiau negebantį išreikšti, kad reikia pagalbos. Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams yra ypač svarbūs, nes vaikai, turintys stiprius raidos sutrikimus, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuotuojasi sunkiai. „ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją”3. Kartu su vaikais, deja, neretai izoliaciją dėl jų vaikų nepriėmimo jaučia ir tėvai.

Tik nedidelė dalis sunkumų, kuriuos gali patirti bei turėti žmogus, yra aiškiai matomi iškart pasižiūrėjus į žmogų. Kartais turimi „nematomi“ sunkumai gali būti autizmo spektro sutrikimas, skaudi netektis ar didelis nuovargis. Bet kuriuo atveju noriu pakviesti pirma pabandyti geranoriškai suprasti, galbūt paklausti, kuo galima padėti, o tik po to daryti išvadas ar imtis konkrečių veiksmų.

 

Informacija iš:

  1. TLK-10 (Dešimtoji tarptautinė ligų klasifikacija, angl. World Health Organization. The ICD-10 classification of mental and behavioral disorders. Clinical descriptionand diagnostic guidelines, 1992). Int. prieiga:

http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/5skyrius.html

  1. Mikulėnaitė (2019). Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos mokymo programa. Programa patvirtinta: Lietuvos socialinės pediatrijos draugijos taryba 2019 m. gruodžio 16 d. posėdyje, protokolo Nr. 2019/P-3.

Navickienė, L., Piščalkienė, V., Mikulėnaitė, L., Grikainienė, L., Tender, J., Bukauskaitė, M., … & Šatė, G. (2019). Kaip padėti vaikui turinčiam autizmo spektro sutrikimų. Ugdymo plėtotės c

 

 

 

 

Strapsnį paruošė: Altamedica Psichikos sveikatos centro

medicinos psichologė Evelina Jokubkienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *