Šventinis „perdegimas“: kaip nepasiduoti šventiniam stresui ir kilogramams

Dažnam šventinis laikotarpis kelia ne tik malonias emocijas – džiaugsmą, jaudulį ar nekantrumą, šalimais jaučiam ir stresą, įtampą ir nerimą. Greitesnis gyvenimo tempas, susitikimai su draugais ir artimaisiais, dovanų paieškos ir pirkimas, šventinio stalo patiekalų planavimas siejasi ne tik su maloniais rūpesčiais, bet ir kelia nemažai streso ir dažniausiai labai išvargina.

Kaip nepasiduoti stresui

„Šventiniu laikotarpiu dažnam pasireiškia ne tik nuovargis, bet ir atsiranda galvos skausmai, suprastėja miego kokybė, jaučiama raumenų įtampa, nuotaikų kaita ir galiausiai – savigrauža ir dėl „šventinio“ persivalgymo. Nepaslaptis, kad švenčių metu leidžiame sau atsipalaiduoti šiek tiek daugiau ir mėgaujamės maistu nekreipdami dėmesio nei į svalgomą jo kiekį nei į sudėtį“, – pastebi Savęs pažinimo centro medicinos psichologė Agnė Balčiūnienė.

Vis dėlto tyrimai atskleidžia, kad dėmesys itin svarbus veiksnys mūsų valgymo įpročiams. Dėmesingas valgymas turi įtakos emocinio valgymo sumažėjimui, kuris dažniau pasireiškia jaučiant nerimą, įtampą ar stresą. Be to, jis padeda kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį, net jei jis nėra susijęs su emociniu valgymu – o tai itin svarbu švenčių metu, kai suvalgomas didelis kiekis maisto. „Valgykite dėmesingai. Dažnai prie šventinės vakarienės  stalo bendraujame su artimaisiais – tokiu būdu nejaučiame kiek suvalgėme, todėl lengviau persivalgyti. Valgymo metu skirkite daugiau dėmesio valgomam maistui – kaip jis atrodo, koks jo kvapas, skonis, tekstūra, temperatūra – pasimėgaukite tyloje. Taip pat stebėkite ir savo sotumo lygį – valgykite, kol pajusite, kad jūsų skrandis prisipildė 80 proc.“, – pataria Agnė.

Kaip po švenčių susigražinti fizinį aktyvumą?

Nuolatinis priešventinis bėgimas ir skubėjimas dažnai pakoreguoja ir dienotvarkę – įprastai fizinei ar kitai veiklai nebelieka laiko, o situacijos negelbsti ir švenčių dienomis priaugtas papildomas svoris – skanus maistas, gėrimai ir vakarai ant sofos, kaip žinia, dažnam atsispindi svartyklių ekranėlyje ar šiek tiek veržiančia kelnių saga.

„Jeigu nesportavote vos kelias dienas ir per šventes nepriaugote papildomo svorio, jokios adaptacijos nereikia. Tačiau jei pertrauka buvo ilgesnė, nesportavote savaitę ar ilgiau, ir pasipildėte keliais nereikalingais kilogramais, pirmoji treniruotė po švenčių turėtų būti ramesnė“, – sako Savęs pažinimo centro kineziterapeutas Tautvydas Pleita.

Intensyvus grįžimas prie sporto gali būti ir žalingas – intensyviai sportuojant padidėja pulsas, intensyviau dirba širdis, dažnėja kvėpavimas, beto, kitą dieną ir kelias ateinančias gali būti jaučiamas raumenų skausmas, pabrėžia specialistas.

„Po ilgesnės pertraukos pirmajai treniruotei rekomenduoju atlikti visoms didžiausioms raumenų grupėms skirtus bazinius pratimus su nedideliais svoriais. Dalis treniruotės gali būti kardio, tokiu būdu bus gerinama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla bei bus nesunku palaikyti vienodą pulsą visos treniruotės metu. Sportuojant reikėtų vengti pertraukų, nes jų metu žmogaus organizmas patiria šoką. Taip pat nerekomenduojama, pavyzdžiui, sportuoti keturias ir ilsėtis tris dienas. Organizmas pervargsta ne tik dėl krūvio, bet ir dėl per ilgo poilsio – jis pradeda tinginiauti, raumenyse dingsta tonusas ir fizinė veikla tampa vėl kaip nauja“. Todėl švenčių metu nereikėtų šokiruoti organizmo ir vien sėdėti už stalo. „Ramus pasivaikščiojimas lauke, parke ar miške – puiki proga įkvėpti šviežio oro ir suteikti bent truputį fizinio krūvio jo taip išsiilgusiam organizmui“, – pataria Tautvydas.

Išmokime planuoti

Nors šventinis laikotarpis į gyvenimus įneša chaoso, medicinos psichologė A. Balčiūnienė pataria „priimti save ir sau atleisti – kaltės jausmas gali būti naudingas, jei motyvuoja žmogų pradėti elgtis kitaip – grįžti prie sveikų mitybos įpročių. Tai, kad suvalgėte daug įvairaus maisto per šventes, nereiškia, kad viskas sugadinta – jūs galite grįžti prie įprastų sveikų valgymo įpročių. Užsitęsęs kaltės jausmas gali sukelti dar daugiau streso, kuris gali apsunkinti ir prailginti sugrįžimą prie sveikų valgymo įpročių“.

Tekstas parengtas kineziterapeuto T. Pleitos ir medicinos psichologės A. Balčiūnienės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *