Vaiko adaptacija darželyje. Psichologo komentaras

Vaiko adaptacija darželyje yra viena svarbiausių dėl to, kad dažniausiai tai yra pirmoji adaptacija įstaigoje, kurioje praleidžiama visa diena be tėvų, bei dėl to, kad į darželį vaikai iškeliauja dar visai maži ir turintys mažai gyvenimiškos patirties. Yra įvairių pasakymų, kada prasideda „tikroji adaptacija“ – kai vaikas lieka be tėvų, kai vaikas paliekamas miegoti pietų miego darželyje, kai grįžta po pirmosios ligos. Galima pastebėti, kad adaptacija vienaip ar kitaip dažniausiai yra siejama su nemaloniais išgyvenimais ir jausmais, sunkiu etapu. Tačiau pabandykime pažiūrėti, kas gali padėti vaiko adaptaciją darželyje padaryti švieseniu patyrimu visai šeimai.

Iki atvykimo į darželį – pasiruošimas

Adaptacija prasideda dar neatvykus į ugdymo įstaigą. Geros adaptacijos pradžia – tėvų pasiruošimas ir vaiko paruošimas naujam jo gyvenimo etapui. Pirmiausia patariama apsvarstyti pačių tėvų patirtį darželyje, užduodant sau klausimą apie tai, ką atsimename iš darželio, arba pagalvoti, kokias mintis iš kitų asmenų pasakojimų apie darželius atsimename. Tėvų patirtis ir nuostatos, susijusios su darželiu, gali turėti įtakos tam, kaip tėvai reaguos į kai kuriuos su darželio lankymu susijusius aspektus, o vaikai gana greitai pajaučia tėvų nerimus ir baimes ar susierzinimą. Pavyzdžiui, jeigu tėvų patirtis darželyje yra susijusi su sunkumu užmigti pietų miegui, bet priverstam ramiai išgulėti visą laiką, tikėtina, kad tokie tėvai jaus didesnį nerimą dėl to, kaip seksis miegoti pietų miegą darželyje savo vaikui. O jeigu tėvai turi prisiminimus, kad darželyje buvo visą laiką labai smagu, daug nuotykių, džiaugsmo, gali perdėtai tikėtis, kad vaikas iškart pasijus panašiai, todėl vaikui liūdint darželyje, sunkiau priimti jo jausmus, daugiau nerimauti ar pykti dėl netikėto vaiko elgesio. Žinant savo jautresnes vietas, dažnai lengviau suvokti savo jausmus ir jų neperduoti vaikams, reaguoti ramiau, kas svarbu sėkmingai adaptacijai.

Kitas etapas –  ruošimasis mokymosi įstaigai. Pradedant informacijos apie mokymosi įstaigą (joje vykdomą ugdymo programą ir būdą, adaptacijos planą, lankstumą prisitaikant prie skirtingų poreikių ir asmenybės savybių vaikų), baigiant bandymu suprasti pagrindinius vaiko būdo bruožus, kurie gali būti svarbūs lankant darželį (kiek vaikas drąsus, kalbus, norintis bendrauti, savarankiškas ir kt.). Svarbiausia pasiruošimo darželiui dalis – supažindinti vaiką su nauju jo gyvenimo etapu. Maži vaikai, kokie dažniausiai pradeda lankyti lopšelį – darželį, dar nėra gebantys lengvai įsivaizduoti mintyse tai, kas pasakojama, tačiau vaikui galima leisti geriau suprasti, kas darželis yra, per veiklas. Pavyzdžiui, žaidimų aikštelėje laukiant prie čiuožyklos savo eilės čiuožti, įvardinti, kad darželyje vaikas taip pat eis į lauką, ten bus daugiau vaikų ir kartais taip pat reikės palaukti savo eilės prie čiuožyklos. Galima kartu nueiti prie darželio, kurį lankys vaikas, apžiūrėti, kokie žaidimai yra lauke, juos apkalbėti. Pasinaudojama ir knygutėmis bei žaidimais, skirtais vaikus supažindinti su darželiu, dienotvarke jame. Vaikui lengviau priprasti naujoje vietoje, jeigu dienotvarkė namuose bus panaši į dienotvarkę darželyje – ypač tokie dalykai kaip valgymo, miegojimo laikai, nes tokiu atveju yra mažiau dalykų, prie kurių reikia pratintis.

Pirmoji/-osios dienos

Adaptacija geriausia, kai ji yra laipsniška, vyksta etapais. Pradžioje nauja aplinka tyrinėjama bei su naujais svarbiais žmonėmis (auklėtojomis) susipažįstama kartu su tėvais, vaikai matydami, kaip tėvai priima auklėtojas, lengviau jas priims ir patys. Tačiau tėvai turėtų stengtis suteikti vaikams kuo daugiau erdvės susipažinimui su aplinka bei kitais vaikais, ryšio su auklėtojomis užmezgimui, nes jų tikslas adaptacijos pradžioje – suteikti saugumą, kai vaikui to reikia, bet ne aktyviai dalyvauti veikloje, žaisti ir užimti vaikus. Tam, kad pavyktų neįsitraukti ir būti daugiau stebėtoju arba reaguoti tik tada, kai to reikia, svarbu jausti pasitikėjimą vaiką ugdančiais asmeninimis, rasti būdą su jais bendradarbiauti bei tartis. Iš tiesų, pasitikėjimas ir sutarimas su auklėtojomis bei kitais ugdymo specialistais yra vienas iš svarbiausių sėkmingos adaptacijos aspektų, nes tai padeda tėvams reaguoti ramiai ir adekvačiai bei kartu visiems procese dalyvaujantiems suaugusiems ieškoti ir rasti geriausią sprendimą vaikui. Tad pirmąsias dienas galima išnaudoti tiek kuriant vaikui saugią aplinką, kurioje jis toliau po truputį liks vienas, tiek tėvams stiprinant vidinį pasitikėjimo jausmą vaiką ugdančiais specialistais.

COVID-19 situacija kai kuriuose darželiuose pakoregavo įprastą adaptacijos tvarką – stengiamasi sumažinti tėvų buvimą įstaigoje, išvengti jų būriavimosi. Svarbu nepamiršti, kad vaikui vis tiek svarbi kuo saugesnė visomis prasmėmis aplinka, todėl galima adaptaciją pradėti nuo buvimo lauke (kas iš tiesų vaikams dažnai priimtiniausia adaptacijos pradžios forma), kai kurie darželiai vengdami tėvų būriavimos, sudaro naujų vaikų atėjimo su tėvais grafikus. Svarbu bandyti susitarti su darželio administracija, auklėtojomis ir ieškoti vaikui geriausio būdo.

 „Tikroji“ adaptacija

Kuo toliau, tuo labiau stengiamasi palaipsniui vis didinti išsiskyrimo laiką, įjungiant po vieną naujas veiklas (kaip pietų, pusryčių valgymas, pietų miego laikas) ir stebint vaiko reakcijas. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad vienam adaptacijos etapai gali būti greitesni ir jis per adaptacijos planą žingsniuos didesniais žingsniais, kitam reikės laiko ir daugiau kantrybės. Svarbi dalis yra tėvų atsisveikinimas išeinant iš darželio – kad vaikas jaustųsi saugus ir ramesnis (net jei iš pradžių parodo savo liūdesį ašaromis), su vaiku reikia atsisveikinti, jokiu būdu ne dingti nepastebėtiems nukreipus jo dėmesį. Atsisveikinimui geriausia turėti savo ritualą, kuris būtų trumpas, linksmas, patinkantis vaikui bei su tolimesniu fiziniu kontaktu (tokiu kaip „žaibas“, „duok penkis“ ir panašiai). Atsisveikinimo ritualą reikėtų įvesti ir naudoti dar prieš lankant darželį, kad jis vaikui būtų jau įprastas ir įneštų pasitikėjimo, kad tėvai staiga nedingsta ir neatsiranda, o atsisveikinę visada sugrįžta.

Kartais per greit apsidžiaugiama, kad adaptacija jau įvyko – vaikas, kuris pirmą savaitę noriai ėjo į darželį, lengvai atsiskyrė nuo tėvų, vėliau pradeda nenorėti eiti į darželį, priešintis, rodyti nemalonias emocijas. Tuomet kartais tėvai bando ieškoti vaiko pakitusio elgesio priežasties nesusimąstydami, kad tai gali būti vis dar tebevykstanti adaptacija. Adaptacija gali vykti ir bangomis (pavyzdžiui, savaitę vaikui darželis patinka, savaitę – jam priešinasi), gali užsitęsti ilgiau (pavyzdžiui, pusmetį), ar trumpiau.

Vaikas stengiasi priprasti ir prisitaikyti su stipriai pakitusiu gyvenimu, todėl natūralu, kad gali atsirasti miego sunkumų, didesnis tėvų dėmesio reikalavimas, sunkesnės ir sudėtingiau reiškiamos emocijos (dažnai pyktis, susierzinimas, liūdesys), dažnesnės ligos ir peršalimai, o vaikas, kuris jau draugavo su puoduku, vėl pradėti šlapintis į kelnaites. Šie pasikeitimai dažniausiai laikini ir rodo, kad vaikas bando priprasti, adaptuojasi, tačiau jiems užsitęsus verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar rimtesniais atvejais ir su vaikų ir paauglių psichiatru. Vis dėlto, nepamirškite nususitelkti ties negatyviais aspektais bei pastebėti ir pozityvių pokyčių – galbūt vaikas išmoko naują žodį ar naują dainelę, žaidimą. Svarbu pastebėti, pasidžiaugti ir mažomis mažųjų pergalėmis.

Straipsnį parengė Altamedica klinikų tinklo Psichikos sveikatos centro psichologė Evelina Jokubkienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *