Vaiko fizinis aktyvumas. Kodėl svarbu?

Mažas fizinis aktyvumas – problema, kuri yra aktuali visame pasaulyje, o Lietuvoje vaikų fizinis aktyvumas yra pasiekęs beveik kritinį lygį. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas užima priešpaskutinę vietą ir yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių [1]. Šie metai yra kitokie, visame pasaulyje siaučiant COVID virusui, tačiau turime siekti, kad ir karantino metu gyventojų, o ypač mūsų vaikų, fizinė sveikata būtų maksimaliai išsaugota. Sėslus gyvenimo būdas yra ketvirtoji mirtingumo priežastis pasaulyje, kuri vis dažniau pasitaiko vaikų populiacijoje [2]. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog vaikai turėtų mažiausiai 60 min. per dieną būti fiziškai aktyvūs (bent vidutiniu intensyvumu) [2]. Lietuvos higienos institutas 2016 metais atlikto tyrimo duomenimis parodė, jog ne mažiau nei 60 minučių kasdien (po pamokinėje veikloje) fiziškai aktyvūs yra tik 10 proc. Lietuvos vaikų [3]. Šie rodikliai atspindi bendrą vaikų fizinio aktyvumo mažėjimą bei vaikų fizinės būklės prastėjimą. Fizinis aktyvumas – neatsiejama žmogaus savybė, lemianti veiklumo, fizinio ir protinio darbingumo, kūrybos bei savarankiškumo galimybes. Judėjimas yra neatsiejamas ir būtinas kiekvieno augančio vaiko gyvenimo elementas, kuris užtikrina harmoningą vystymąsi, augimą bei sveikatą. Griaučių – raumenų sistemos sutrikimai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų vaikystėje [4;5]. Stuburo deformacijos gali sukelti psichosocialinius bei fizinius sutrikimus, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę [6]. Netaisyklinga kūno laikysena neigiamai veikia širdies ir kvėpavimo sistemos efektyvumą, sumažėja plaučių gyvybinis pajėgumas bei kitų vidaus organų funkcionavimas [7]. Naujųjų technologijų vystymasis bei didėjantis daiktų vartojimo paplitimas užgožia žmogiškąją prigimtį – judėti bei tausoti savo kūną ir aplinką. Suri C. ir kiti (2019) pritaria ir kitiems mokslininkams, jog sutrikimų etiologija dažniausiai pastebima esant netinkamoms ergonominėms sąlygoms, per sunkiam mokykliniam krepšiui, netinkamiems mokykliniams baldams, netinkamai kūno padėčiai kasdieninėje veikloje, fizinio aktyvumo sumažėjimui ir mankštos stoka [8]. Vis daugiau kalbama, jog fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik taisyklingos laikysenos prevencijai, bet vis daugiau dėmesio yra skiriama ryšiui tarp fizinio aktyvumo bei pažinimo funkcijų vystymosi, geresnių akademinių rezultatų [9].

Literatūra:

  1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija [Internetas] https://sam.lrv.lt/fizinio-aktyvumo-situacija
  2. World Health Organization [Internetas] https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity
  3. Higienos Institutas [Internetas] cituota http://www.hi.lt/news/1439/1203/Tyrimas-atskleide-Lietuvos-suaugusiuju-gyvensenosskirtumus.html
  4. Brzek A., Knapik A., Sltys J., Gallert-Kopyto W., Famula-Waz A., Plinta R. 2019. Body posture and physical activity in children diagnosed with asthma and allergies symptoms. Medicine (Baltimore). 98(7)
  5. Rusnák R., Kolarová M., Aštaryová, I., & Kutiš, P. 2019. Screening and Early Identification of Spinal Deformities and Posture in 311 Children: Results from 16 Districts in Slovakia. Rehabilitation Research and Practice. 1–9.
  6. Heitz H.P., Aubin-Fournier J.F., Msc., Parent E., Fortin C. 2018 Test-retest reliability of posture measurements in adolescents with idiopathic scoliosis. The spine journal. 18(12); 2247-2258.
  7. Macialczyk-Paproca K. Stawinska-Witoszynska B., Kotwicki T., Sowinska A., Krzyzaniak A., Walkowiak J., Krzywinska-Wiewioeowska M. Prevalence of incorrect body posture in children and adolescents with overweight and obesity. 176(5):563-572 Eur J Pediatr. 2017
  8. Suri C., Shojaei I., Bazrgari B. 2019. Effects of School Backpacks on Spine Biomechanics During Daily Activities: A Narrative Review of Literature.
  9. Tomporowski D.P., McCullick B., Pendleton M.D., Pesce C. 2018. Exercise and children’s cognition: The role of exercise characteristics and a place for metacognition. Journal of Sport and Health Sciense 4(1); 47-55

 

Straipsnį parengė Altamedica Reabilitacijos klinikos kineziterapeutė Agnė Uldinskė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *