Kas yra vaikų nerviniai tikai? Kada verta sunerimti?

Kas tai?

Tikais vadinami staigūs, betiksliai, nevalingi atskirų raumenų (ar jų grupių) susitraukimai, kurie gali pasikartoti nuo kelių iki keliasdešimt kartų per dieną. Dažniausiai jie prasideda  3 -7 m. amžiaus vaikams. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, manoma, kad tikus išprovokuoja stresas.
Dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su darželio (mokyklos) lankymo pradžia, išgąsčiu, tėvų konfliktais, skyrybomis, gyvenamos vietos pakeitimu. Tikų gali atsirasti ir po didelių švenčių (gimtadienių,  spektaklių, koncertų) nes organizmas patiria  stresą ne tik dėl neigiamų, bet ir dėl pernelyg  stiprių teigiamų emocijų. Nerviniai tikai gali pasireikšti dviem formomis – nevalingais judesiais (motoriniai tikai) bei garsais (vokaliniais tikais).

 

Nevalingi judesiai

Jie gali būti labai įvairūs, bet dažniausiai pasireiškia veide, pvz.: dažnas mirksėjimas, grimasavimas, akių vartymas, lūpų laižymas, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas. Kai kuriems vaikams tikai gali pasireikšti kitose kūno raumenų grupėse ar net- keliose kūno vietose, pvz.: rankose (rankų ištiesimas, pirštų gniaužymas), liemenyje (liemens pasukimas), kojose (trepsėjimas,  kojos judinimas, stuksenimas). Judesys kyla nevalingai ir staigiai susitraukiant atitinkamos kūno vietos raumenims. Tikai turi tendenciją prasidėti „viršuje“, t.y. veide, o vėliau- „leistis žemyn“, t.y. plisti į liemens sritį ir galūnes.

 

Nevalingi garsai

Jie atsiranda, jei raumenų susitraukimas įvyksta kalbos raumenų grupėje. Garsinių tikų pavyzdžiai: kosčiojimas, krenkštimas, šnarpštimas, kriuksėjimas, atsidusimas, žagsėjimas,šnypštimas, dejavimas, triukšmingas kvėpavimas, prunkštimas. Dažnai nuolat kostintis ar krenkščiantis vaikas pradžioje gydomas nuo bronchito ar gerklės uždegimo ir tik simptomams ilgai nepraeinant- gali būti nukreiptas pas nervų gydytoją, kur dažniausiai jam diagnozuojamas tikas. Dūsaujantis ar giliai kvėpuojantis vaikas gali priminti sergantįjį astma. Norint tiksliai nustatyti diagnozę kartais reikalingos kelių specialistų konsultacijos ir tyrimai.

 

Kompleksiniai tikai

Šita tikų forma yra retesnė, bet labiau gluminanti ir atkreipianti aplinkinių dėmesį. Kompleksinių tikų pavyzdžiai- suplojimas rankomis, pašokimas į viršų ir apsisukimas,  kūno trankymas rankomis, drabužių kramtymas, gnaibymasis, spardymasis, šokinėjimas, drabužių tampymas, daiktų uostymas, daiktų mėtymas, plėšymas, vaikščiojimas ant pirštų galų. Dar labiau gluminantys būna sudėtingi garsiniai tikai, pvz.: žodžių ar frazių kartojimas, spjaudymasis, kalbėjimasis su savimi, juokas ne laiku ir ne vietoje, dūzgimas, mikčiojimas, kitų žmonių žodžių atkartojimas (echolalija), mūkimas, lojimas.

 

Kombinuotas  motorinis ir balsinis tikas (Tureto sindromas)

Būna atvejų kai vaikui pasireiškia ir motoriniai, ir balsiniai tikai kartu. Šis sutrikimas žymiai retesnis ir yra vadinamas lėtiniu motoriniu ir balsiniu tiku arba Tureto sindromu, pavadintu šį sindromą aprašiusio prancūzų mokslininko Gilles de la Tourette garbei. Daugeliui vaikų su Tureto sindromu be tikų pasireiškia eilė kitų sutrikimų, pvz.: hiperaktyvumas, mokymosi problemos, obsesinis- kompulsinis sutrikimas (įkyrios mintys, norai), pasikartojantis elgesys, įkyrios mintys ar depresija.  Nors Tureto sindromas  pasitaiko rečiau, bet jis labiau komplikuoja vaiko gyvenimą ir sunkiau pasiduoda gydymui.

 

Atsiradimo priežastys

Nervinių tikų kilmė šiandien dar nėra visai aiški. Manoma, kad kai kurios smegenų dalys gamina per daug nervų galūnes dirginančių medžiagų. Dauguma nervinių tikų atvejų yra genetiškai paveldimi. Paklausinėjus paaiškėja, kad mama ar tėtis (galbūt dėdė, teta, pusbrolis) turėjo panašius judesius ar garsus vaikystėje. Kartais suaugusiems sunku prisiminti apie juos pačius vaikystėje varginusius tikus, nes jie galėjo būti trumpalaikiai ir neužstrigti atmintyje arba  paprasčiausiai į juos nebuvo atkreiptas dėmesys.

 

Ligos eiga ir trukmė

Tikai gali trukti trumpai (savaitę, dvi) arba banguojančia eiga tęstis keletą metų.   Jie gali kuriam laikui visai išnykti (pvz.:savaitei, mėnesiui, metams), o po kiek laiko vėl atsirasti. Tai labai individualu ir sunkiai prognozuojama. Vienokius tikus gali pakeisti kitokie, pvz.: mirksėjimą – grimasavimas, kosčiojimą -šniurkščiojimas ir pan. Tikai gali pakeisti savo pobūdį ir lokalizaciją kūne. Būna, kad tikus išprovokuoja kai kurie fiziniai pojūčiai, pvz.: dirginanti rūbų etiketė gali išprovokuoti kaklo tikus, o ilgi kirpčiai – galvos purtymą. Kadangi mūsų smegenyse yra vadinamųjų „veidrodinių“ nervinių ląstelių-  tikais galima „užsikrėsti“ nuo kitų vaikų, pvz.: prunkščiantis, žiopčiojantis ar mikčiojantis mažylis gali išprovokuoti kitus vaikus atlikti tokius pačius veiksmus. Tikai niekada nepasireiškia miego metu.

 

Ar atliekami kokie nors tyrimai?

Nėra jokių specifinių tyrimų, patvirtinančių tikų diagnozę. Paprastai gydytojas ligą diagnozuoja vien apžiūrėjęs vaiką. Bet kartais tyrimai atliekami kai diagnozė nėra visai aiški (pvz.: kosėjimas- neaišku ar nervinis tikas ar bronchitas, gilus kvėpavimas – neaišku ar nervinis tikas ar astma). Papildomi tyrimai padeda tiksliai nustatyti diagnozę.

 

Ar liga išgydoma?

 Liga gali būti gydoma, bet kiekvienu atveju yra priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius. Beveik visi vaikai pasveiksta savaime, sulaukę paaugliško amžiaus. Kada gydymas turi prasmę? Jeigu tikai labai išreikšti ar gluminantys, jeigu jie sutrikdo įprastą šeimos gyvenimo ritmą, jeigu vaikas labai jautrus ir išgyvena dėl tikų, jei patiria dėl to patyčias.  Deja, specifinio vaisto, išgydančio tikus, nėra. Skiriama  nervų sistemą raminančių preparatų, o atitinkamą vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Gydymas pradedamas nuo švelnesnių, žolinių preparatų (Notta, Sedalia) o nesant efekto – skiriama stipriau veikiančių vaistų (Trankseno, Tiapridalio ir kt.).  Jautresni, nepasitikintys savimi vaikai nukreipiami psichologo konsultacijai. Neretai psichologo konsultacijos prireikia ir tėvams, ypač, jei šeimoje yra tarpusavio santykių ar kitų problemų. Neabejojama, kad tie dalykai irgi turi didelės įtakos vaiko nervų sistemos būklei ir, aišku, įvairių sutrikimų, tame tarpe ir tikų, atsiradimui.

 

O kas toliau?

Gydymas vaikystėje neturi įtakos vaiko ateičiai. Savaime pasveiksta apie 90 proc. vaikų, nepriklausomai nuo to ar jie buvo gydomi ar ne ir kokiais vaistais buvo gydomi.  Daugumai vaikų tikai savaime baigiasi paauglystėje. Kai kuriems, deja, jie išlieka ir suaugus. Tai labai individualu.

 

Tėvų baimės

Kartais tėvams gali kilti įtarimas – ar tai ne epilepsija? Iš tiesų, yra tokių epilepsijos priepuolių rūšių, kurių metu sąmoningam vaikui pasireiškia atskirų raumenų ar jų gupių traukuliai. Paprastai epilepsijos priepuolis nesunkiai atskiriamas nuo tikų. Jis turi pradžią ir pabaigą ir trunka tam tikrą laiką (nuo keliolikos s iki kelių min.) O nerviniai tikai  yra pavieniai nereguliarūs raumenų susitraukimai, kurie gali būti stebimi visos dienos bėgyje. Epilepsijos priepuolio vaikas negali suvaldyti,  o galvos smegenų encefalogramoje fiksuojami būdingi epilepsijai pokyčiai. Nervinius tikus vaikas gali trumpam suvaldyti, bet visi atlikti tyrimai paprastai yra normalūs.  Galutinę diagnozę nustato gydytojas vaikų neurologas.

 

Ar vaikas gali suvaldyti tikus?

Deja, tikus galima suvaldyti tik  trumpam ir tik didelėmis valios pastangomis. Vaikas jaučia didžiulį poreikį atlikti judesį, kurį jis gali įvardinti kaip tempimą, veržimą ar spaudimą kažkurioje vietoje. Atlikus judesį vaikui labai palengvėja, panašiai kaip pasikasius niežtinčią vietą. Kartais tėvus erzina vaiko tikai, jie palaiko tai paprastu maivymuisi, todėl gali pradėti vaiką barti ar drausminti. Iš tikrųjų to daryti nerekomenduojama, nes vaikas patiria stresą dėl to, kad jam nesiseka susivaldyti. Jis jaučiasi kaltas dėl savo „blogo elgesio“, o tai jo būklę dar labiau pablogina.

 

Patarimai tėvams

Nors tai ir sunku, bet reikiai palikti vaiką ramybėje ir stengtis nekreipti dėmesio į jo tikus. Jei vaikui nuolat primenamas jo sutrikimas (nesvarbu ar drausminant ar guodžiant), tai verčia vaiką jausti įtampą. Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus ir pagal galimybes jų vengti. Pavyzdžiui, pastebėta, kad tikus provokuoja ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ar žaidimai kompiuteriu. Tokiu atveju, reikėtų apriboti vaiko laiką, praleidžiamą prie ekrano. Kitiems vaikams tikus provokuoja stiprios emocijos: buvimas svečiuose, triukšmingi gimtadieniai, dalyvavimas koncertuose. Bet, jeigu vaiko tai netrikdo, nuo išorinio pasaulio apriboti jo nereikėtų. Nebent aplinkiniai pernelyg vargina mamas savo klausimais: „Klausyk, kas tam tavo vaikui?“

 

Straipsnį parengė gydytoja vaikų neurologė – Alma Januškevičienė

Registracija: 8 649 30256
Altamedica Reabilitacijos klinika
Šiaurės pr. 8 A, Kaunas
El. p.: reabilitacijosklinika@altamedica.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *