Vitaminas D – visokeriopa apsauga pasižymintis vitaminas

Jaučiate silpnumą, padidėjusį nuovargį, slenka plaukai, lūžinėja nagai ar padidėjo prakaitavimas? Viena iš priežasčių gali būti ir vitamino D (trumpinys vitD) trūkumas. Ypač tai aktualu atšalus orams ir saulei vis mažiau šildant.

Vitaminas D – riebaluose tirpių vitaminų atstovas, kurio biologinis efektas yra labai platus, o nauda visokeriopa. Pačios svarbiausios jų, palengvinti kalcio ir fosforo įsisavinimą bei padėti imuninei sistemai normaliai funkcionuoti. Ypač svarbu gauti pakankamą vitD kiekį vaikams, paaugliams, nes jis svarbus normaliam kaulų, dantų augimui ir vystymuisi. Trūkstant vitD, prasideda kaulų ligos ir suaugusiems, tokios kaip osteoporozė, kuri tiesiogiai veda į netrauminius, savaiminius kaulų lūžius. Dar daugiau, įrodyta, jog pakankamas vitD kiekis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, išsetinės sklerozės, lengvina depresijos simptomus, padeda mažinti svorį.

Vitamino D trūkumo rizika

Daugeliui Europos šalių gyventojų, ypač Šiaurės Europos, trūksta vitamino D. Iš dalies taip yra todėl, kad žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, naudoja priemones nuo saulės (pavyzdžiui, kremus), taip pat laikosi dietų, kuriose stokojama šio itin reikšmingo vitamino. Net ir tais atvejais, kuomet mityba yra visavertė, daug lauko praleidžiama lauke (užtenka saulei odą apšviesti 20 min), vitD gali visvien trūkti. VitD įsisavinimas nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Su maistu ar per odą pagamintas vitD3, yra neaktyvus, tokios formos jo organizmas nepasisavina. Todėl vyksta eilė reakcijų, kurių metu neaktyvi vitD forma aktyvinama. Ta aktyvacija vyksta  kepenyse (vitDà25(OH)D), vėliau inkstuose (25(OH)Dà1,25(OH)D). Tokia aktyvi vitD forma (1,25(OH)D) reguliuoja įvairių audinių ląstelių vystymosi procesą, turi didelę reikšmę kaulų sveikatai. Todėl jei yra kepenų funkcijos sutrikimas ar inkstų nepakankamumas, tokiems žmonėms aktyvus vitD nesusidaro, net ir užtikrinant pilnavertį jo gavimą. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti jau aktyvias vitD formas (pvz.alfa-kalcidolį).

Kaip žinoti ar man trūksta vitamino D?

Yra žinoma, jog sveikam žmogui, vitD3 paros poreikis – apie 800 TV (TV – tarptautinių matavimo vienetų) (arba vitD2 0,25ug=1000 TV). Norint sužinoti, ar Jums užtenka vitD, užtenka išsitirti jo koncentraciją kraujyje. Tyrimą reikia atlikti bent kelias savaites nevartojant vitamino D.

Normalus minimalus vitD kiekis yra daugiau nei 60 nmol/l. Nes tik toks vitD kiekis turi apsauginį, priešuždegiminį ir antiinfekcinį poveikį, ypač nuo kvėpavimo takų infekcinių susirgimų, įskaitant ir COVID-19. Esant vitD trūkumui, sutrinka kalcio įsisavinimas, todėl didėja kaulų retėjimo ligos, vadinamos osteoporozės, rizika. Esant vitD kiekiui < 20nmol/l –didelė osteoporotinių savaiminių lūžių rizika, susijusių su osteoporoze.  Esant vitD trūkumui <10nmol/l- labai didelė rachito rizika vaikams, osteomaliacijos rizika suaugusiems.  Šioms dviem patologijoms būdingi „minkšti“ kaulai, kurie gali deformuoti skeletą, sukelti kaulų skausmus.

Kam galima įtarti vitamino D trūkumą?

Atlikti populiaciniai tyrimai parodė, kad >70 proc. Lietuvos populiacijos trūksta vitamino D spalio-kovo mėnesiais. VitD trūkumo įtarti galima ir:

  • vyresnio amžiaus žmonėms (vyresniems nei > 60 metų). Jaunų (22 -30 metų) vitD gamyba odoje yra penkis kartus efektyvesnė nei 62-80 metų amžiaus asmenų;
  • Nutukimą turintiems žmonėms (kurių KMI >30m2/kg);
  • Sergančių osteoporoze, patyrusiems netrauminius kaulų lūžius, esant rachitui ar osteomaliacijai;
  • Vartojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, hormoninius preparatus (gliukokortikoidus), priešgrybelinius ar prieš AIDS vaistus;
  • Esant virškinamojo trakto ligoms, kuomet blogai įsisavinimos maisto medžiagos, įskaitant ir vitD (pvz. celiakija, laktozės netoleravimas ar uždegiminės žarnyno ligos);
  • Lėtinis inkstų ar kepenų nepakankamumas, nes nesusidaro aktyvi vitD forma.

Kokia vitamino D dozė yra saugi?

Rekomenduojama visiems, nuo spalio iki kovo mėnesio (imtinai) vartoti vitD. Saugi vitD dozė yra 2000 TV/parą. Kitais, išskirtiniais atvejais, kai yra gretutinių ligų ar rizikos veiksnių (minėtų aukščiau), ar randamas mažas vitD kiekis (<nei 50 nmol/l) – tikslinga pasitarti dėl saugios vitD dozės su savo šeimos gydytoju ar endokrinologu.

 

Straipsnį parengė gydytoja endokrinologė Diana Šimonienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *