Vyrų rūpinimasis savo sveikata: kliūtys ir galima pagalba

Siekiant gyventi visavertį gyvenimą, būtina rūpintis visapusiška savo sveikata – užtikrinti ne tik gerą fizinę, bet ir emocinę savijautą. Įdomu tai, kad kalbant apie rūpestį savo sveikata, išryškėja lyčių skirtumai. Būtent vyrai linkę rečiau pripažinti fizinius ar (ir) ypač emocinius sunkumus, dėl to rečiau kreipiasi pagalbos ir gali susidurti su rimtais fizinės ar (ir) emocinės sveikatos iššūkiais.

Viena dažniausiai minimų tokios vyrų sveikatai nepalankios tendencijos priežasčių – tradicinė vyriškumo samprata kultūroje. Nepaisant vykstančių pokyčių, visuomenėje vis dar gajus stereotipinis vyro, kaip stiprybės, nepalaužiamumo, savarankiškumo simbolio, įsivaizdavimas. Tuo tarpu, sunkumų atpažinimas, pripažinimas, kalbėjimas apie juos bei kreipimasis pagalbos gali būti visai nepagrįstai, bet automatiškai siejamas su vyriškumui „priešingomis“ savybėmis – silpnumu, nevykėliškumu, verkšlenimu ir kelti gėdos, priešiškumo, baimės neatitikti vyraujančių normų jausmus. Visa tai gali skatinti nuneigti ar nutylėti patiriamus sunkumus, pasirinkti netinkamus jų sprendimo būdus ir, tokiu būdu juos ignoruojant, tik dar labiau gilinti esamą problemą.

Taigi, kalbant apie rūpestį savo sveikata, svarbu nepamiršti, kad tiek moterys, tiek vyrai susiduria su įvairiausiais fiziniais ar (ir) emociniais sunkumais. Tad tinkamų sprendimų ir pagalbos paieška, jos priėmimas yra ne silpnybės-stiprybės klausimas, bet atsakomybės ir meilės sau išraiška.

Padrąsinti savo vyrus, tėčius, senelius, sūnus dalintis patiriamais sunkumais galima:

–        Nuoširdžiai klausiant „Kaip tu jautiesi?“;

–        Nenuvertinant išgirstų patirčių, minčių, jausmų (pvz. „nėra čia ko nervintis“, „privalai būti stiprus“, „negali verkti“ ir pan.);

–       Palaikymą išreiškiančiais ir pastiprinančiais žodžiais. Pavyzdžiui, „Aš esu su tavimi“, „Girdžiu, kad išgyveni sunkų metą“, „Kaip galiu tau padėti?“, „Man rūpi, kaip tu jautiesi“ ir pan.;

–       Prireikus skatinant kreiptis pagalbos į specialistus.

 

Straipsnį parengė „Altamedica“ Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Karina Kravčenko-Petkūnė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *