Remiantis moksliniais tyrimais, net tris ketvirtadalius visų lėtinių ligų lemia gyvensenos veiksniai. Tad kas nutiktų, jei pakoreguotume bent keletą jų? Šiandien šis klausimas tenka šeimos gydytojų komandai, kurią nuo šių metų papildė nauji nariai – gyvensenos medicinos specialistai. Remdamiesi gyvensenos medicina, šie specialistai padeda pacientams keisti savo gyvenseną taip, kad sveiki išvengtų lėtinių ligų, o susirgę sėkmingai gydytųsi vartodami kuo mažiau medikamentų.
Nors gyvensenos medicinos specialistų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, visuomenei vis dar sunku priimti, kad gyvensenos pokyčiai gali padėti spręsti lėtinius sveikatos sutrikimus.
Norėdami supažindinti visuomenę su gyvensenos medicina ir jos svarba, gerinant pacientų sveikatą, kalbamės su gyvensenos medicinos specialiste Evelina Nomeikaite.
Gyvensenos medicinos sąvoka pirmą kartą pavartota 1989 m. Briuselyje vykusioje konferencijoje, aptariant rūkymo ir vėžio sąsajas. XX a. pab. šios praktikos atsiradimą paskatino dvi priežastys – lėtinių ligų paplitimas ir urbanizacijos procesas, lėmęs, kad žmonės tapo mažiau aktyvūs, jų mityboje atsirado daugiau sveikatai nenaudingų maisto produktų.
Kadangi šie du specialistai tikrai dažnai painiojami, dėl to pacientas iš gyvensenos medicinos specialisto tikisi gauti tik mitybos rekomendacijas, dietinį arba medikamentinį gydymą. Tačiau gyvensenos medicinos specialistai yra pasiruošę suteikti individualizuotą sveikatos priežiūrą, kuri orientuota ne tik į lėtinio sutrikimo valdymą, bet ir jo priežastis.
Dėl gyvensenos medicinos paslaugų pacientas gali kreiptis savarankiškai arba rekomendavus šeimos gydytojui ar kitam gydytojui specialistui. Savarankiškai pacientas gali kreiptis, jei susiduria su sunkumais pats koreguodamas gyvenseną arba nežino, nuo ko pradėti. Remiantis praktika, galima išskirti net keletą pacientų tipų, dažniausiai besikreipiančių į gyvensenos medicinos specialistą:
Dažnai gyvensenos medicinos specialistą prevenciniais ar gydymo tikslais pacientas pasiekia, kai profilaktinio apsilankymo metu šeimos gydytojas randa rodiklių nuokrypių, atlikus tyrimus. Taip pat nustačius antsvorį, nutukimą, metabolinį sindromą, II tipo cukrinį diabetą, hipertenzinę širdies ligą ir jos priešligę, lėtinę išeminę širdies ligą, alergiją ar kitas lėtinės ligas.
Gydymo procesas pradedamas detaliu sveikatos būklės ir gyvensenos rizikos veiksnių įvertinimu. Kartu įvertinamas paciento sveikatos raštingumas, lūkesčiai ir motyvacija. Tai reikalinga, norint sudaryti sveikatai naudingos gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, psichologinės sveikatos, miego ir kitų įpročių) tikslus ir individualų priežiūros planą. Svarbu pabrėžti, kad norimų rezultatų galima pasiekti, tik jei pacientas yra motyvuotas ir geba prisiimti atsakomybę už gyvensenos plano laikymąsi.
Vykdant sveikatinimo planą, pacientui gali būti taikomos savistabos užduotys (mitybos ar fizinio aktyvumo dienoraštis, kraujospūdžio ar gliukozės kraujyje dienoraštis ir pan.), pateikiama edukacinė informacija ir apmokoma savipriežiūros įgūdžių. Gydymo rezultatai aptariami kartu su pacientu taikomų intervencijos priemonių kontekste, todėl pacientas įgalinamas imtis pokyčių pačiame gydymo procese.
Dažnai girdžiu, kai pacientas sako, kad jo sveikatą nulemia genetika, tačiau tai nėra visai tiesa. Besidžiaugdami „gerais“ genais ir nesaugodami sveikatos galime greitai pajausti neigiamas pasekmes ir padidinti lėtinių ligų riziką. Taigi manyti, kad ligos atsiradimą paskatino „blogi“ genai yra tiesiog neteisinga.
Kitas mitas – daug saldumynų sukelia diabetą. Pridėtinio cukraus reikėtų vengti visiems, tačiau nebūtinai nuo cukraus pertekliaus susergama II tipo diabetu. Atsparumą insulinui gali lemti ir kiti rodikliai – antsvoris, metabolinis sindromas, padidėjęs cholesterolis, hipertenzija, pastovus stresas, mažas fizinis aktyvumas.
Kalbant apie fizinį aktyvumą, neretai pacientai pasigiria, kad gali valgyti, ką nori ir kiek nori, jei tik yra fiziškai aktyvūs. Deja, jei žmogaus tikslas numesti svorio, pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų, gliukozės kiekio organizme, mikroelementų ir vitaminų tyrimus – svarbus kalorijų deficitas ir gaunamų maisto medžiagų maistingumo vertė.
Kiekvienas, norintis keisti gyvenseną, pirmiausia gali atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes. Reikėtų dažniau rinktis augalinės nei gyvūninės kilmės maistą ir maisto produktus, turinčius kuo mažiau sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Geriausia rinktis produktus su užrašu ,,mažai natrio/druskos“, ,,skaidulinių medžiagų šaltinis“, ,,daug skaidulinių medžiagų“, ,,mažai cukraus“, ,,be pridėtinio cukraus“, ,,produkto sudėtyje yra natūralaus cukraus“, ,,daug polinesočiųjų riebalų rūgščių“, ,,Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis“.
Dar vienas gyvensenos veiksnys, kurį tikrai kiekvienas galime įtraukti į savo kasdienybę – fizinė veikla. Pajudėti galima ir neįdedant daug pastangų, pavyzdžiui, kalbėdami telefonu – vaikščiokite, kas 30 minučių atsistokite ir pajudėkite (pvz., pasukite riešus, liemenį), palikite automobilį toliau nuo kelionės tikslo ir likusį atstumą paėjėkite. Užuot naudojęsi liftais ar eskalatoriais, kai tik įmanoma, rinkitės laiptus, jei turite augintinių ar vaikų, aktyviai žaiskite su jais. Jei turite sodą ar erdvų kiemą, sodininkystė gali būti malonus būdas judėti ir leisti laiką gamtoje.
Reikalingas gyvensenos medicinos specialistas Kaune? „Altamedica“ šeimos klinikose pacientus konsultuoja ir gydo gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė. Nemokamos konsultacijos teikiamos pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą 40–60 amžiaus vyrams ir moterims, kuriems nustatyta didelė arba labai didelė šių ligų rizika. Nepriklausantys programai, tačiau norintys keisti gyvenseną, gali savarankiškai užsiregistruoti mokamai specialisto konsultacijai.
Nėštumas – vienas jautriausių ir svarbiausių gyvenimo etapų, dažnai lydimas klausimų dėl būsimo kūdikio sveikatos.…
Rūpinimasis sveikata prasideda nuo prevencijos – sąmoningo sprendimo užkirsti kelią ligai. Skiepai yra viena efektyviausių…
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ir toliau išlieka viena didžiausių sveikatos problemų. Kasmet ŠKL lemia…
Formuojantis vaiko kalbai, tėvai dažniausiai sutelkia dėmesį į garsus – ar vaikas juos taria taisyklingai,…
Autizmas dažnai suprantamas kaip vaikystėje diagnozuojamas neurologinis sutrikimas. Tačiau, iš tiesų, autizmo spektro sutrikimas gali…
Nuo 2026 m. sausio 1 d. šeimos gydytojai gali nemokamai skirti daugiau laboratorinių ir greitųjų…
