Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, bene didžiausias. Skaičiuojama, kad erkinį encefalitą Lietuvoje platina 1 % erkių. Šio skaičiaus pakanka, kad kasmet šia virusine liga užsikrėstų apie 500–700 asmenų. Erkinis encefalitas – nervų sistemos uždegimas, kurį sukelia erkinio encefalito virusas. Šiuo virusu užsikrėsti galima įsiurbus erkei. Tiesa, erkės įsisiurbimas dažnai nejaučiamas, nes šių parazitų seilės turi nuskausminamųjų savybių. Erkinis encefalitas itin apgaulingas, nes pasireiškia dviem bangomis. Ligos pradžioje kamuoja gripą primenantys simptomai, pasijutus geriau smogia antroji banga, kurios metu gali varginti vėmimas, karščiavimas, sutrikti sąmonė ar netgi pasireikšti meningitas. Remiantis Lietuvos Respublikos Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, tik trečdalis persirgusiųjų pasveiksta, likusiam trečdaliui sąmonės, atminties, kalbos, koncentracijos ir pusiausvyros sutrikimai ar net paralyžius lieka visam gyvenimui, o net iki 4 % atvejų baigiasi mirtimi. Vakcinacija – vienintelė patikima apsauga, nes vaistų nuo šios ligos nėra. „Altamedica“ šeimos klinikose pacientai nuo erkinio encefalito skiepijami „TicoVac“ vakcinomis.
Tam tikroms amžiaus grupėms skiepai nuo erkinio encefalito kompensuojami – teiraukitės savo šeimos gydytojo ar registratūroje. „Altamedica“ šeimos klinikose nemokamai nuo erkinio encefalito skiepijami tik prisirašę pacientai, priklausantys nustatytai rizikos grupei. Dėl ligonių kasų kompensuojamų skiepų pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Skiepai nuo erkinio encefalito: ką svarbu žinoti?
Skiepų nuo erkinio encefalito efektyvumas – net 99 %, tad tik 1 % vakcinuotų žmonių suserga. Skiepai nuo šios ligos rinkoje jau 40 metų, tad tai – laiko patikrinta, visiškai saugi ir itin efektyvi vakcina.
Kam ir kada skiepytis?
Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes erkės, platinančios virusą, veisiasi visoje Lietuvoje. Šių parazitų randama ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose ar daugiabučių pievelėse, tad endeminės zonos – ne tik Lietuvos kaimai, bet ir didmiesčiai (Kaunas, Vilnius, Klaipėda). Geriausias metas pasiskiepyti – žiemą, prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui, kuris Lietuvoje trunka nuo kovo iki gruodžio mėnesio, kad susidarytų pakankama apsauga, tačiau skiepytis galima visus metus. Jei reikia, kad imunitetas susiformuotų greičiau, galima pasiskiepyti pagal pagreitinto skiepijimo schemą.
Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus, išskirtiniais atvejais – ir jaunesnius, jei rekomenduoja gydytojas. Vaikai nuo 1 iki 16 metų skiepijami vaikams skirta vakcina. Vyresni nei 16 metų skiepijami vakcina suaugusiesiems. Esant didelei užsikrėtimo rizikai, galima skiepytis ir nėštumo metu, ir maitinant krūtimi.
Negalima skiepytis asmenims, alergiškiems kiaušinio baltymui, tačiau tik tada, jei alergija yra labai sunki ir pasireiškia šoku. Skiepai gali būti neveiksmingi, jei pacientas turi imuninės sistemos sutrikimų (pvz., AIDS, vėžys, gydomas spinduline ar chemoterapija) arba jam taikomas imuninę sistemą slopinantis gydymas.
Nemokami skiepai nuo erkinio encefalito
Nors erkiniu encefalitu gali užsikrėsti visos amžiaus grupės, Europoje dauguma sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių padarinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 60 metų. Siekiant rizikos grupei padėti išvengti galimų ligos komplikacijų, tam tikroms amžiaus grupėms skiepai kompensuojami – teiraukitės savo šeimos gydytojo ar registratūroje.
Dėl nemokamų skiepų pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.
Skiepijimo schemos
Įprastinė skiepijimo schema
- I dozė
- II dozė – 1–3 mėn. po pirmosios
- III dozė – 5–12 mėn. po antrosios
- Pirma palaikomoji dozė – po 3 metų.
- Kitos palaikomosios dozės – kas 3–5 metus (asmenims iki 60 metų – kas 5 metus, o vyresniems – kas 3 metus.)
Pagreitinto skiepijimo schema
- I dozė
- II dozė – 2 sav. po pirmosios
- III dozė – 5–12 mėn. po antrosios
- Pirma palaikomoji dozė – po 3 metų.
- Kitos palaikomosios dozės – kas 3–5 metus (asmenims iki 60 metų – kas 5 metus, o vyresniems – kas 3 metus.)
Dažniausiai pacientų užduodamas klausimas – „kada pradeda veikti?“ Skiepai garantuoja apsaugą praėjus dviems savaitėms nuo antrosios dozės (tiek įprastinės skiepijimo schemos atveju, tiek pasirinkusiems pagreitinti skiepijimą).
Skiepų šalutinis poveikis
Po vakcinacijos gali pasireikšti lengvi nepageidaujami simptomai – dažniausiai paraudimas ar patinimas dūrio vietoje, tačiau reakcija dažniausiai būna laikina ir nesukelia grėsmės žmogaus sveikatai. Retesniais atvejais gali pasireikšti sunkesnės alerginės reakcijos:
- Odos bėrimas;
- Veido ir gerklės patinimas;
- Pasunkėjęs kvėpavimas;
- Sumažėjęs kraujospūdis;
- Alpimas;
- Karščiavimas;
- Galvos ir raumenų skausmai;
- Nuovargis ir dirglumas.
Ar skiepui nuo erkinio encefalito būtina išankstinė registracija?
Kad netektų laukti prie skiepų kabineto, rekomenduojame iš anksto užsiregistruoti. Tą galima padaryti susisiekus su klinikos registratūra telefonu arba internetu. Registruodamiesi galite pasiteirauti ir apie Jums tinkamą skiepijimo schemą.
