Po gimdymo užsiskleidei savyje, pasireiškė intensyvus liūdesys, nerimas, nuovargis, apatija, nenoras rūpintis mažyliu ar netgi suicidinės mintys? Šie simptomai gali reikšti pogimdyminę depresiją – psichologinę ligą, nustatomą apie 10–15 % moterų. Tiesa, dar apie 20–30 % moterų neatpažįsta simptomų arba nesiryžta kreiptis pagalbos. Todėl realūs sergančiųjų skaičiai yra gerokai didesni. Siekdamos padėti šeimoms atpažinti pogimdyminės depresijos simptomus ir paskatinti kreiptis pagalbos, „Altamedica“ gydytoja akušerė ginekologė Diana Ripinskė ir medicinos psichologė Renata Petrukonytė pasakoja, kas lemia šią būklę, kuo ji skiriasi nuo pogimdyminės melancholijos ir kaip patys bei artimieji gali padėti įveikti šią ligą.
Gydytoja akušerė ginekologė pastebi, kad pirmosiomis motinystės dienomis dėl staigių hormonų pusiausvyros pokyčių, nuovargio ir po gimdymo jaučiamo skausmo dažna moteris gali būti verksminga, irzli, liūdna – ir tai normalu. Iki 80 % pagimdžiusių moterų patiria motinystės (pogimdyminę) melancholiją (angl. „baby blues“). Medicinos psichologė teigia, kad tai ne liga, o emocinė būsena, kuomet yra padidėjęs jautrumas ir liūdesys. Tiesa, dienos eigoje moters emocinė būsena gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo ir pagalbos. Įprastai pogimdyminės melancholijos simptomai išnyksta susinormalizavus hormonų lygiams, įgijus pasitikėjimo savimi ir patenkinus fiziologinius moters poreikius. Visgi, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, jie tampa labiau išreikšti, atsiranda minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą – būtina specialisto konsultacija ir ištyrimas dėl galimos pogimdyminės depresijos, – teigia gydytoja Diana.
Kalbant apie pogimdyminę depresiją, būtina suprasti, kad tai yra liga. Nors vadiname pogimdymine, depresijos požymiai gali pasireikšti ir nėštumo metu. Varginant pogimdyminei depresijai, simptomai yra kraštutiniai – euforiją keičia visiška apatija, dienos eigoje jie neslopsta, o bėgant laikui gali stiprėti. Be to, pogimdyminė depresija paveikia ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą – atsiranda miego ar virškinimo sutrikimų, kūno svorio pokyčių, vargina bendras silpnumas. Medicinos psichologė teigia, jei pogimdyminė depresija yra negydoma, ji ilgainiui gali virsti į paprastą depresiją arba pasikartoti po kito gimdymo.
Nors nėra vienos aiškios priežasties, lemiančios šią ligą, didžiausią riziką susirgti patiria moterys, sirgusios depresija. Gydytoja Diana priduria, kad kiti rizikos veiksniai yra išgyventi stresiniai įvykiai nėštumo ar gimdymo metu, buvę nerimo sutrikimai, jaunas amžius, neplanuotas nėštumas, partnerio fizinis ar psichologinis smurtas, gimdymo komplikacijos, žindymo sunkumai ir kitos būklės. Šią būklę gali paskatinti ir nekontroliuojami veiksniai, pavyzdžiui, staigūs hormoniniai pokyčiai – po gimdymo nukritęs progesterono, estrogeno ir kitų hormonų lygis. Tiesa, pogimdyminė depresija gali pasireikšti bet kuriai pagimdžiusiai moteriai, net jei nėra šią ligą skatinančių veiksnių, – pasakoja psichikos sveikatos specialistė.
Nors kalbėdami apie pogimdyminę depresiją dažniausiai omenyje turime moteris, tačiau ja gali sirgti ir vyrai. Įprastai ši būklė nustatoma 1 iš 8–13 iki vyrų. Pogimdyminė depresija vyrams yra reali būklė, kurios nevalia ignoruoti. Nesikreipiant pagalbos, simptomai gali tik dar labiau sunkėti. Gydytoja akušerė ginekologė teikia, kad tėčiams depresijos simptomai gali pasireikšti pykčio proveržiais, didesniu dirglumu, padidėjusiu alkoholio vartojimu. Skirtingai nei moterims, vyrams depresijos simptomai pasireiškia vėliau – pirmųjų metų eigoje. Dažniausiai rizikos veiksniai yra buvusios psichologinės ligos, blogi santykiai su partnere, finansinis nestabilumas, partnerės išgyvenama pogimdyminė depresija. Medicinos psichologė priduria, kad prisideda ir visuomenėje vyraujantys „tvirto vyro“ stereotipai, todėl vyrai neretai slepia savo jausmus.
Išgyvenant pogimdyminę depresiją, tiek mamoms, tiek tėčiams svarbu laiku atpažinti signalus ir išdrįsti kreiptis pagalbos, ypač, jei:
Pogimdyminė depresija gali būti gydoma taikant skirtingus metodus – tiek psichologinę pagalbą, tiek medikamentinį gydymą. Medicinos psichologė teigia, kad tinkamai parinktas ir laiku suteiktas gydymas gali padėti tiek susivokti, kas vyksta susidūrus su nauju vaidmeniu, tiek padėti atrasti ryšį su kūdikiu ir pačiu savimi.
Be minėtų pagalbos būdų, taip pat naudinga praturtinti mitybą Omega-3 rūgštimis, leisti laiką natūralioje dienos šviesoje, kelis kartus per savaitę išeiti pasivaikščioti. Taip pat svarbu skirti laiko kokybiškam poilsiui, kasdien miegoti rekomenduojamas 8 val. Jei nepavyksta naktį, nepraleisti progos nusnausti dieną. Svarbiausia, nekelti neįgyvendinamų reikalavimų ir priimti aplinkinių pagalbą. Jei pripažinę savo būseną galite atvirai dalintis savo išgyvenimais, esate teisingame sveikimo kelyje, – teigia medicinos psichologė Renata.
Aplinkinių parama gali būti be galo reikalinga. Jeigu turite artimųjų, neseniai tapusių tėvais, viena pagrindinių Jūsų užduočių – domėtis, kaip jie jaučiasi, ir pasiūlyti pagalbą – nuo buities darbų iki kūdikio priežiūros. Būkite jautrūs ir jokiu būdu nelyginkite motinystės patirčių. Psichikos sveikatos specialistė primena, kad kartais šeima nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų, todėl svarbu būti budriems – prireikus paskatinti kreiptis pagalbos.
Išgyventi sunkumus ir juos spręsti – ne gėda. Jeigu jaučiate slogias emocijas, nelikite vieni. Atsigręžkite į savo aplinką ir ieškokite psichologinės pagalbos. „Altamedica“ šeimos klinikose ir psichikos sveikatos centruose dirba empatiška skirtingų medicinos sričių specialistų komanda, kuri pasiruošusi Jums padėti.
Nėštumas – vienas jautriausių ir svarbiausių gyvenimo etapų, dažnai lydimas klausimų dėl būsimo kūdikio sveikatos.…
Rūpinimasis sveikata prasideda nuo prevencijos – sąmoningo sprendimo užkirsti kelią ligai. Skiepai yra viena efektyviausių…
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ir toliau išlieka viena didžiausių sveikatos problemų. Kasmet ŠKL lemia…
Formuojantis vaiko kalbai, tėvai dažniausiai sutelkia dėmesį į garsus – ar vaikas juos taria taisyklingai,…
Autizmas dažnai suprantamas kaip vaikystėje diagnozuojamas neurologinis sutrikimas. Tačiau, iš tiesų, autizmo spektro sutrikimas gali…
Nuo 2026 m. sausio 1 d. šeimos gydytojai gali nemokamai skirti daugiau laboratorinių ir greitųjų…