Atostogos dažniausiai siejamos su poilsiu, atsitraukimu nuo darbų ir galimybe atgauti jėgas. Vis dėlto dalis žmonių, grįžę į kasdienybę, jaučiasi ne pailsėję, o dar labiau pavargę. Nors kelias dienas trunkantis energijos stygius grįžus į įprastą rutiną yra normalus, „Altamedica“ Šiaurės klinikos šeimos gydytoja Viktorija Kazlauskienė kviečia nenumoti ranka į užsitęsusį nuovargį. Jį gali lemti miego trūkumas, emocinė įtampa, didesnis fizinis krūvis ar staigus dienotvarkės pasikeitimas, tačiau kartais nuovargis gali signalizuoti ir apie sveikatos sutrikimus.

Nuovargis po atostogų: kokie veiksniai jį gali lemti?

Netinkama mityba. Atostogų metu įprastą mitybos režimą neretai pakeičia užkandžiai, saldesni produktai, greitas maistas ir nereguliarus valgymas. Todėl organizmui gali trūkti baltymų, sudėtinių angliavandenių, daržovių, skaidulų ir kitų maistinių medžiagų. Trumpalaikį energijos pakilimą suteikiantys saldumynai ar gėrimai vėliau gali būti lydimi staigesnio energijos sumažėjimo. Energijos trūkumą gali sustiprinti ir nepakankamas skysčių vartojimas, ypač karštomis vasaros dienomis. Norint lengviau grįžti į įprastą ritmą, svarbu rinktis visavertį maistą, gerti pakankamai vandens ir nepiknaudžiauti kofeinu.

Nekokybiškas poilsis. Atostogaujant žmogus gali miegoti ilgiau, tačiau tai ne visada reiškia, kad miegas yra kokybiškas. Vėlyvas užmigimas, dažni prabudimai, triukšminga aplinka ar ilgas naudojimasis ekranais vakare gali sutrikdyti natūralų miego ritmą. Grįžus į darbą nuovargį gali dar labiau sustiprinti staigus poreikis keltis keliomis valandomis anksčiau. Siekiant lengviau grįžti į darbo ritmą, miego režimą geriausia pradėti koreguoti palaipsniui, dar likus kelioms dienoms iki darbo pradžios.

Negebėjimas atsitraukti nuo rutinos ir darbų. Nuovargis gali būti ne tik fizinis, bet ir emocinis – žmogus gali miegoti pakankamai ir maitintis tinkamai, tačiau dėl nuolatinės įtampos vis tiek jaustis išsekęs. Nors atostogų metu žmogus fiziškai gali būti prie jūros ar gamtoje, mintimis jis vis dar gali spręsti darbo problemas. Tokiu atveju nervų sistema negauna galimybės visapusiškai pailsėti. Todėl per atostogas rekomenduojama aiškiai apriboti su darbu susijusią veiklą, išjungti darbinius pranešimus ir skirti laiko veikloms, kurios padeda atsipalaiduoti bei nukreipti mintis.

Nuolatinis nuovargis: kokias būkles šis simptomas gali reikšti?

Nuovargis yra labai nespecifinis simptomas. Jį gali sukelti daugybė priežasčių – nuo netinkamo gyvenimo ritmo iki sveikatos sutrikimų. Viena iš galimų užsitęsusio nuovargio priežasčių – tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas. Nuovargis gali pasireikšti esant geležies, vitamino B12, vitamino D ar folio rūgšties trūkumui. Vis dėlto jaučiant nuovargį nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti maisto papildų. Jei nuovargis užsitęsia, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris prireikus gali paskirti kraujo tyrimus. Užsitęsęs nuovargis taip pat gali būti susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimais, cukriniu diabetu, miego apnėja, nemiga, depresija, nerimo sutrikimais, širdies, inkstų ar kepenų ligomis.

Pirmasis žingsnis – priežasties paieška

Nuovargis po atostogų dažnai susijęs su pasikeitusiu dienos režimu, miego trūkumu, įtampa ar sugrįžimo į darbą stresu. Be to, jeigu iki atostogų žmogus ilgą laiką nepakankamai miegojo, patyrė daug streso ar gyveno itin intensyviu tempu, kelių laisvų dienų gali nepakakti jėgoms atgauti. Visgi jei nuovargis užsitęsia, stiprėja, pradeda trukdyti kasdienei veiklai, o kartu pasireiškia ir kiti simptomai, nereikėtų jo mėginti kompensuoti didesniu kavos kiekiu, energiniais gėrimais ar savarankiškai pasirinktais maisto papildais. Rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. „Konsultacijos metu svarbu aptarti ne tik nuovargio trukmę, bet ir miegą, mitybą, emocinę savijautą, fizinį aktyvumą, vartojamus vaistus bei kitus simptomus. Tik įvertinus bendrą žmogaus sveikatos būklę, galimus veiksnius ir atlikus reikiamus tyrimus, galima nustatyti nuovargio priežastį“, – apibendrina V. Kazlauskienė.