HEPATITŲ IŠTYRIMO PROGRAMA

HEPATITŲ IŠTYRIMO PROGRAMA

PSO duomenimis, sergamumas virusinėmis ligomis sparčiai didėja ir tampa viena dažniausių mirčių priežasčių visame pasaulyje. Remiantis statistika, pasaulyje beveik 5 milijonus žmonių vargina hepatitas B (HBV), o dar beveik 4 milijonus – hepatitas C (HCV). Kadangi šios ligos dažnai nepasireiškia simptomiškai, daugybei žmonių hepatitų infekcijos dar net nediagnozuotos, todėl jie negali laiku pradėti gydymo. Nustatyti hepatitų infekcijas galima atlikus laboratorinius tyrimus. „Altamedica“ šeimos klinikose atliekamos hepatitų tyrimų programos, kurios gali padėti aptikti virusinius hepatitus ankstyvoje stadijoje, kai liga dar neprogresavusi. Hepatitų diagnostikai skirtos ištyrimo programos yra sudarytos gydytojų, atsižvelgiant į ligų simptomatiką.

Ištyrimo programa prieš hepatito B vakcinaciją

Šią tyrimų programą rekomenduojama atlikti prieš skiepijantis nuo šio viruso, siekiant įsitikinti:

Ištyrimo metu atliekami 2 tyrimai:

  1. HBV HBcor antikūnai;
  2. HBV HBs antikūnai.
KAINOS
Prisirašiusiems pacientams, € Neprisirašiusiems pacientams, €
Ištyrimo programa prieš hepatito B vakcinaciją 18 22
Virusinių hepatitų ištyrimo programa 32 40

Palikti atsiliepimą:

Atsiliepimai:

Atsiliepimų nėra.

Virusinių hepatitų ištyrimo programa

Šią tyrimų programą pravartu atlikti įtariant užsikrėtimą virusiniu hepatitu. Programos metu ištiriami pagrindiniai kepenų funkcijos rodikliai, virusinių hepatitų B ir C žymenys.

Ištyrimo metu atliekami net 9 tyrimai:

  1. HBV HBs antikūnai;
  2. Bilirubinas bendras;
  3. Bilirubinas tiesioginis;
  4. Gamagliutamiltransferazė (GGT);
  5. Aspartataminotransferazė (GOT, ASAT);
  6. Alaninaminotransferazė (GPT, ALAT);
  7. HBV HBsAg antigenas;
  8. HCV antikūnai;
  9. Šarminė fosfatazė.

 

Kokie simptomai būdingi virusiniams hepatitams?

Nors dalis virusinių hepatitų atvejų yra besimptomiai, užsikrėtus gali pasireikšti:

Ką svarbu žinoti apie virusinius hepatitus?

Hepatitas B. Tai kepenų infekcija, kurią sukelia HBV, pažeidžiantis kepenis ir galintis sukelti ūminę arba lėtinę ligą. Šis virusas perduodamas per užsikrėtusio asmens kraują ar kitus kūno skysčius, taip pat motina gali perduoti vaisiui. Virusinis hepatitas B gali padidinti mirties riziką dėl cirozės ar kepenų vėžio.

Hepatitas C.  Tai virusinė kepenų infekcija, kurią sukelia hepatito C virusas. Šis virusas perduodamas per užsikrėtusio asmens kraują. Viruso sukelta infekcija gali būti tiek lėtinė, tiek ūminė. Net 80 % atvejų ūminė infekcija būna besimptomė ir itin retai pavojinga gyvybei, nes net 15–45 % užsikrėtusių asmenų savaime, be jokios gydymo, išvalo virusą iš savo organizmo per 6 mėnesius nuo užsikrėtimo. Likusieji serga lėtine infekcija. Sergantiems šia infekcijos forma tikimybė ateityje, per 20 metų, mirti nuo kepenų cirozės išauga net 15–30 %.

Hepatitas A. Tai kepenų liga, kurią sukelia hepatito A virusas, plintantis  per užkrėstą maistą ir vandenį ar tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu. Skirtingai nuo hepatito B ir C, hepatitas A nesukelia lėtinės ligos, tačiau gali sukelti žaibišką hepatitą (ūminį kepenų nepakankamumą), kuris neretai yra mirtinas. Beveik visi asmenys, užsikrėtę hepatitu A, pasveikę visam gyvenimui įgauna imunitetą.