MAŽAKRAUJYSTĖS IŠTYRIMO PROGRAMA
Jaučiatės pavargę ir mieguisti? Kamuoja galvos skausmas, svaigimas ir net dusulys? Tai gali būti pagrindiniai mažakraujystės, kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, serga kas trečias asmuo, simptomai. Mažakraujystė, dar kitaip vadinama anemija, tai – patologinė būklė, kai kraujyje dėl eritrocitų ir (arba) hemoglobino trūkumo sutrinka deguonies perdavimas į audinius. Šia dažna liga sergama nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, o dėl nežymių ir ilgai nepastebimų simptomų, dažnai sergama to net nežinant. Todėl efektyviausias būdas laiku diagnozuoti ligą ir užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams – profilaktiškai išsitirti. Diagnozuoti mažakraujystę ir nustatyti jos priežastį galima atlikus laboratorinius tyrimus. „Altamedica“ šeimos klinikose atliekama gydytojų sudaryta mažakraujystės ištyrimo programa.
Programą sudaro 4 svarbiausi mažakraujystės tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas. Nustatomas eritrocitų, trombocitų, leukocitų ir kitų ląstelių kiekis ir pasiskirstymas. Tyrimas parodo galimą uždegimą, infekciją ir mažakraujystę.
- Feritinas. Parodo geležies atsargų kiekį organizme.
- Folio rūgštis. Tyrimas svarbus tikslinant mažakraujystės priežastį.
- Vitaminas B12. Tyrimas leidžia išsiaiškinti, kodėl pasireiškia makrocitinė mažakraujystė.
| Prisirašiusiems pacientams, € | Neprisirašiusiems pacientams, € | |
| Mažakraujystės ištyrimo programa | 39 € | 44 € |
Palikti atsiliepimą:
Atsiliepimai:
Atsiliepimų nėra.
TYRIMAS ATLIEKAMAS:
Mažakraujystės simptomai
Kartais mažakraujystė gali nesukelti jokių simptomų, o kai kurie jų gali būti priskiriami nuovargiui, todėl sunkiai atpažįstami. Dažniausi simptomai:
- energijos stoka ir silpnumas;
- galvos skausmas;
- kvėpavimo sutrikimai po nedidelio fizinio krūvio;
- plaukų slinkimas;
- nagų lūžinėjimas;
- liežuvio deginimas;
- skonio ir uoslės pakitimai;
- odos blyškumas;
- atminties pablogėjimas;
- sunkumas sukoncentruoti dėmesį;
- aritmija (neįprastas širdies ritmas), dusulys ir krūtinės skausmas. Šie simptomai pasireiškia, nes sergančiųjų kraujyje būna mažiau deguonies, tad širdis turi sunkiau dirbti, kad organizmą aprūpintų pakankamu deguonies kiekiu.
Kam gresia didesnė rizika susirgti mažakraujyste?
Pavasarį mažakraujystė diagnozuojama kur kas dažniau nei kitais metų laikais tiems, kas mažai būna gryname ore, maitinasi nevisavertiškai, nevartoja maisto papildų ir neretai būna kamuojami peršalimo ligų. Šią ligą taip pat skatina ilgalaikis stresas, didelis fizinis krūvis, lėtinės ligos ir didelis kraujo kiekio netekimas. Todėl didesnę riziką susirgti mažakraujyste patiria:
- Vaikai ir pagyvenę asmenys;
- Jaunos moterys ir nėščiosios;
- Aktyviai sportuojantys asmenys;
- Asmenys, turintys geležies ir vitaminų stoką;
- Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar infekcijomis;
- Asmenys, stipriai nukraujavę po traumų ar operacijų.
- Vegetarai ir veganai.
- Asmenys, turintys genetinį polinkį.
Mažakraujystės tipai
Mažakraujystė gali būti skirstoma į:
- Lėtinę. Šio tipo mažakraujystė vystosi be ryškių simptomų, kadangi juos „užmaskuoja“ kitų lėtinių ligų simptomai arba organizmas pats adaptuojasi prie šios ligos.
- Ūminę. Mažakraujystė gali kilti stipriai nukraujavus arba dėl staigaus eritrocitų kiekio sumažėjimo.
- Vaikų. Negydoma vaikų mažakraujystė gali visam laikui stipriai paveikti smegenų vystymąsi.
- Paauglių. Jaunuoliams dėl staigaus augimo šuolio gali išsivystyti geležies stoka, ypač paauglėms mergaitėms dėl menstruacijų.
Kodėl pavojingas geležies perteklius?
Svarbu žinoti, kad pavojingas ne tik geležies trūkumas, bet ir perteklius, kuris gali atsirasti dėl pakartotinio kraujo perpylimo, paveldimumo ar per didelio geležies vartojimo. Dauguma geležies pertekliaus simptomų susiję su geležies kaupimusi įvairiuose organuose (kepenų, širdies ir kasos), o tai lemia šių organų sutrikimus.
Nepamirškite! Mažakraujystės simptomai dažnai sunkiai atpažįstami, todėl išsitirti svarbu profilaktiškai, net jei atrodo, kad jaučiatės gerai.