STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA
Storosios žarnos vėžys – ketvirta pagal dažnumą onkologinė liga po priešinės liaukos vėžio, odos navikų ir krūties vėžio. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 šio vėžio atvejų. Nors sergančiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumo rodikliai gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje – skaičiuojama, kad mirčių nuo storosios žarnos vėžio skaičius yra antroje vietoje po plaučių vėžio. Pacientų išgyvenamumui įtakos turi ligos stadija. Jei nustatomas ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl tik 34 % šios ligos atvejų nustatomi pirmoje arba antroje stadijoje, o 17 % – ketvirtoje, kai visiškai išgydyti nebeįmanoma.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – viena geriausiai vykdomų vėžio prevencijos programų Lietuvoje, o pagal besitikrinančių pacientų skaičius Lietuva patenka tarp geriausiai šią programą vykdančių Europos Sąjungos šalių.
Palikti atsiliepimą:
Atsiliepimai:
Atsiliepimų nėra.
KLINIKOS
Kaip atliekama prevencinė programa?
Šeimos gydytojas informuoja pacientą apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką, paskiria imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose tyrimą ir įvertina jo rezultatus. Jei testo atsakymas – neigiamas, pacientui daugiau nereikia atlikti jokių kitų tyrimų – programa kartojama po poros metų.
Jei slapto kraujavimo išmatose testas yra teigiamas, pacientas siunčiamas nemokamai gydytojo specialisto konsultacijai, kurios metu atliekamas sudėtingesnis ir žymiai tikslesnis žarnyno tyrimas – kolonoskopija. Teigiamo testo atveju padedama pasiruošti kolonoskopijai – nemokamai suteikiami žarnyno valymui reikalingi medikamentai.
Gydytojo specialisto konsultacijos ir kolonoskopijos metu tiksliai diagnozuojama liga, prireikus paimama biopsija. Pacientai, kuriems diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas.
Pacientams, pagal programą nepatenkantiems į finansuojamų asmenų grupę, gali būti atliekami mokami tyrimai.
Kokie simptomai gali išduoti storosios žarnos vėžį?
Nors ankstyvose ligos stadijose pacientai dažniausiai neturi jokių nusiskundimų, sunerimti vertėtų:
- Pasikeitus tuštinimosi įpročiams (viduriuojant arba, priešingai, užkietėjus viduriams, pakitus išmatų konsistencijai);
- Ėmus kraujuoti iš tiesiosios žarnos arba pastebėjus kraują išmatose;
- Patiriant nuolatinį pilvo diskomfortą (spazmus, pūtimą ar net skausmą).
Nors ši prevencinė programa skirta vyresnio amžiaus pacientams, jei jaučiatės blogai, bet nepatenkate į rizikos grupę, nelaukite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs būtinus tyrimus, prireikus, išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Jeigu turite artimųjų, kurie sirgo piktybinėmis žarnyno ligomis, būtina profilaktiškai tikrintis net ir nejaučiant jokių simptomų.