SKIEPAI NUO GELTONOJO DRUGIO
Geltonasis drugys (kitaip geltonoji karštligė) tai – uodų pernešama liga, paplitusi Pietų Amerikos ir Afrikos šalyse. Efektyviausia profilaktikos priemonė nuo šios ligos – vakcinacija. „Altamedica“ šeimos klinikose tiek prisirašę, tiek neprisirašę pacientai nuo geltonojo drugio skiepijami „Stamaril“ vakcina. Planuojate atostogas egzotiniuose kraštuose? Pasirūpinkite apsauga ir džiaukitės atostogomis be baimės.
Kaip užsikrečiama geltonąja karštlige?
Geltonąja karštlige užsikrečiama įkandus virusu infekuotam specifinės rūšies uodui, o šio viruso rezervuaras – beždžionės ir žmonės. Išskiriami trys šio viruso perdavimo ciklai:
- • Miškų. Virusas perduodamas Pietų Amerikos ar Afrikos miškuose tarp beždžionių ir uodų. Šiuo virusu žmonės gali užsikrėsti gyvendami ar dirbdami minėtose teritorijose.
- • Tarpinis. Virusas perduodamas Afrikos miškų pakraštyje, savanose. Jo metu uodai virusą gali perduoti iš beždžionės žmogui arba iš žmogaus kitam žmogui.
- • Miesto. Virusu užsikrėtę žmonės jį gali pernešti į miesto teritorijas. Jei gyventojai yra nepasiskiepiję, tai gali sukelti epidemijas.
Geltonosios karštligės simptomai
Inkubacinis laikotarpis – 3–6 dienos. Ligos pradžia – itin ūmi: pakyla aukšta temperatūra (iki 39–40˚C), pasireiškia galvos, juosmens ir raumenų skausmai, sergantysis vemia. Ši liga itin klastinga, nes praėjus keturioms dienos nuo sirgimo pradžios, dalies ligonių būklė pagerėja, tačiau neretai tai – tik tariamas pasveikimas, kuris net 15–25 % sirgusiųjų per 24 valandas progresuoja į hemoraginę karštligę. Šiai būklei būdingos kraujosruvos, kraujavimas iš vidaus organų, inkstų nepakankamumas, gelta. Pasireiškus minėtai ligos formai, net 20–50 % ligonių neišgyvena. Persirgus geltonąja karštlige, susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
Kam ir kada verta pasiskiepyti?
- Keliaujantiems ar gyvenantiems endeminėje geltonosios karštinės zonoje;
- Keliaujantiems į šalis, į kurias įvažiuojant reikalaujama Tarptautinio vakcinacijos pažymėjimo;
- Dirbantiems su infekcinėmis medžiagomis (pvz., laboratorijose).
Išimtinais atvejais gali prireikti pakartotinio vakcinavimo:
- Jeigu atsakas į dozę nepakankamas.
- Jeigu norint įvažiuoti į endemines šalis reikalaujama atnaujinti skiepą, praėjus 10 ar daugiau metų nuo vakcinacijos.
Koks šalutinis skiepų poveikis?
Nors vakcinacija nuo geltonojo drugio gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau dažniausiai jis nesunkus ir trumpalaikis (iki 3 dienų) – karščiavimas, vėmimas, apetito netekimas, bėrimas. Be to, dūrio vietoje gali būti pastebimas paraudimas, patinimas, kraujosruva ar skausmas, tačiau tai yra visiškai normali reakciją į daugumą skiepų, tad nerimauti nereikėtų. Jei simptomai sunkesni, galima išgerti vaistų nuo skausmo. Pasiskiepijus parą laiko negalima vartoti alkoholio ir aktyviai sportuoti.
| Kaina prisirašiusiems, € | Kaina neprisirašiusiems, € | |
| Geltonosios karštinės vakcina (Stamaril) | 59 € | 64 € |