Vasara – kelionių, išvykų į gamtą ir aktyvaus laisvalaikio metas. Tačiau net ir maloniausias atostogas gali netikėtai sutrikdyti perkaitimas, nudegimai, traumos ar apsinuodijimas maistu. Daugelio minėtų sveikatos problemų galima išvengti tinkamai pasiruošus. Todėl „Altamedica“ Šiaurės klinikos šeimos gydytojas Karolis Baliutavičius dalijasi rekomendacijomis, kaip išvengti vasarai būdingų sveikatos sutrikimų. Tikimės, kad sveikų atostogų atmintinė padės džiaugtis vasaros malonumais saugiai.

Saulės vonios ir karštis: kaip išvengti perkaitimo ir nudegimų?

Įdegis dažnai siejamas su sveika vasaros išvaizda, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad sveiko įdegio nėra, o ultravioletinė spinduliuotė yra pagrindinė odos vėžio priežastis. Ilgiau būnant saulėje gresia ne tik odos nudegimas, bet ir perkaitimas. Apie jį gali įspėti stiprus troškulys, silpnumas, galvos skausmas, svaigimas ar pykinimas. Pajutus šiuos simptomus, reikėtų likti pavėsyje, atsilaisvinti drabužius, vėsintis drėgnais rankšluosčiais ir nedideliais gurkšniais gerti vandenį. Jeigu žmogus tampa sutrikęs, neadekvačiai elgiasi, praranda sąmonę, jo kūno temperatūra pakyla, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu – 112. Tai gali būti šilumos smūgis – gyvybei pavojinga būklė.

Siekiant apsisaugoti nuo saulės ir karščio sukeliamų sveikatos negalavimų, karštomis dienomis būtina reguliariai gerti vandenį, vengti alkoholio, dėvėti lengvus drabužius ir galvos apdangalą. Taip pat naudoti SPF 30–50 apsaugą – tepti visas atviras kūno vietas, nepamirštant ausų, sprando, pėdų, plaštakų ir lūpų, o tada atnaujinti ją kas dvi valandas, ypač po maudynių ar gausaus prakaitavimo. Apsauga nuo ultravioletinių spindulių reikalinga ne tik mėgaujantis saulės voniomis. Saulė veikia odą ir vaikštant mieste, sportuojant, dirbant sode, keliaujant automobiliu ar pramogaujant net apsiniaukusią dieną.

Karštis ir saulės spinduliuotė ypač pavojingi kūdikiams, mažiems vaikams, nėščiosioms, senjorams, žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu. Todėl šioms asmenų grupėms reikalinga ypatinga priežiūra.

Mityba vasaros metu: kaip išvengti apsinuodijimo?

Šilumoje laikomas maistas genda greičiau, nes intensyviau dauginasi bakterijos. Todėl vasarą svarbu tinkamai ruošti ir laikyti maistą, ypač mėsos, žuvies ir pieno produktus.

Negalavimų rizika didėja stovyklaujant gamtoje. Tuomet rekomenduojama greitai gendančius maisto produktus laikyti šaltkrepšyje, žalios mėsos nelaikyti šalia jau paruošto maisto, vartoti tik geriamąjį vandenį. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplauti, o mėsą gerai termiškai apdoroti. Jeigu kyla abejonių dėl maisto laikymo sąlygų ar šviežumo, jo nevartoti. Maisto saugą užtikrinti gali penki pagrindiniai principai: švara, žalio ir paruošto maisto atskyrimas, pakankamas terminis apdorojimas, saugi temperatūra ir švarus vanduo.

Jei pasireiškė pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir silpnumas, šie simptomai gali reikšti apsinuodijimą. Tokiu atveju svarbiausia dažnai, bet mažais gurkšniais vartoti skysčius. Į medikus reikėtų kreiptis, jei asmuo neteko daug skysčių, viduriuojant ar vemiant pastebima kraujo, stipriai skauda pilvą, laikosi aukšta temperatūra ar atsiranda dehidratacijos požymių: burnos sausumas, retas šlapinimasis, vangumas ir galvos svaigimas.

Saugus laisvalaikis sausumoje: kaip išvengti traumų?

Važinėjimas dviračiais, paspirtukais ar riedučiais, žygiai ar neprofesionalios sporto varžybos – neatsiejama vasaros dalis. Vis dėlto kartais žmonės pervertina savo fizinį pasirengimą, pasirenka netinkamą avalynę ar pamiršta apsaugas.

Kad aktyvus laisvalaikis nesibaigtų vizitu pas gydytoją, prieš intensyvesnę veiklą būtina apšilti, krūvį didinti palaipsniui, dėvėti apsaugas ir tinkamą avalynę, vartoti pakankamai vandens. Itin karštomis dienomis nerekomenduojama užsiimti aktyviu laisvalaikiu, nes nuovargis ir skysčių trūkumas ne tik blogina savijautą, bet ir didina traumų riziką.

Jei nepavyko išvengti traumos, svarbu pažeistą vietą saugoti nuo papildomo krūvio ir trumpais intervalais vėsinti. Gydytojo apžiūra reikalinga, jeigu asmuo patyrė galvos traumą, negali remtis galūne, ji sparčiai tinsta, tirpsta, skausmas stiprėja ar atsirado nejautra. Taip pat jei žaizda gili, stipriai kraujuoja ar joje liko svetimkūnis.

Saugus poilsis prie vandens: kaip be baimės mėgautis maudynėmis?

Poilsiaujant prie vandens telkinių svarbiausia taisyklė – neprarasti budrumo ir nepervertinti savo jėgų. Skendimas dažnai vyksta tyliai, todėl šalia vandens esantys vaikai turi būti nuolat stebimi suaugusiojo. Plaukimo priemonės ir pripučiami žaislai nepakeičia gelbėjimosi liemenės ir suaugusiojo priežiūros.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus, vėliavas ir gelbėtojų nurodymus, nešokinėti į vandenį neleistinose ar nepažįstamose vietose, nesimaudyti apsvaigus, neplaukti toli nuo kranto ant pripučiamų čiužinių ar žaislų. Vaikus turėtų stebėti konkretus suaugęs žmogus, kurio dėmesio neblaško telefonas, pokalbiai ar kita veikla. Net ir mokantis plaukti vaikas neturėtų būti paliekamas be priežiūros.

Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia reikia kviesti gelbėtoją ir skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Gelbėti pačiam reikėtų tik gerai įvertinus savo gebėjimus, nes skęstantis žmogus gali kelti pavojų ir gelbėjančiajam.

Vabzdžiai ir erkės: kaip išvengti įkandimų?

Dauguma uodų, bičių ar vapsvų įgėlimų sukelia tik paraudimą, niežėjimą ir nedidelį tinimą. Tokiu atveju pakanka pašalinti likusį geluonį ir pridėti vėsų kompresą. Jeigu pradeda tinti lūpos, liežuvis ar gerklė, darosi sunku kvėpuoti, svaigsta galva ar žmogus praranda sąmonę, būtina nedelsiant skambinti 112 – tai gali būti stipri alerginė reakcija.

Leidžiant laiką gamtoje rekomenduojama rinktis šviesius drabužius, naudoti repelentus, o grįžus namo patikrinti kūną, ypač paausius, pažastis, kirkšnis ir pakinklius. Nuo erkinio encefalito efektyviausiai gali apsaugoti skiepai, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra. Radus erkę būtina ją pašalinti – plonu pincetu suimti kuo arčiau odos ir tolygiai traukti į viršų. Erkės nereikia tepti aliejumi, spiritu ar kitomis medžiagomis. Ištraukus erkę, svarbu užsirašyti įkandimo datą ir stebėti savijautą. Didėjanti žiedo formos dėmė, karščiavimas, stiprus galvos ar raumenų skausmas yra priežastys kreiptis į gydytoją.

Saugios atostogos nereiškia, kad reikia atsisakyti saulės vonių, maudynių ar aktyvių pramogų. Dažniausiai tereikia tinkamai pasiruošti, nepervertinti savo galimybių ir laiku sureaguoti į organizmo siunčiamus signalus. Jeigu savijauta kelia nerimą, simptomai stiprėja ar nepraeina, nereikėtų laukti, kol atostogos baigsis. Laiku pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu galima išvengti rimtesnių komplikacijų.

Saugių ir sveikų atostogų linki šeimos gydytojas Karolis Baliutavičius.