Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai pristatė naują mitybos piramidę. Joje ilgus metus galiojusios rekomendacijos apverčiamos aukštyn kojomis – mėsa, pieno produktai bei sveikieji riebalai atsiduria toje pačioje pakopoje kaip daržovės ir vaisiai, o grūdinės kilmės maisto produktai nustumiami į apačią. Naujieji pokyčiai vertinami nevienareikšmiai. Nors patarimas mažinti cukraus ir perdirbtų maisto produktų kiekį vertinamas palankiai, tačiau gyvulinės kilmės baltymų ir riebių pieno produktų akcentavimas – prieštaringas. Kaip pasikeitė mitybos piramidė ir ką šie pokyčiai reiškia? Pasakoja Gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė. Grūdiniai produktai nebėra piramidės pagrindas Tai galimai atspindi naujesnius mokslinius tyrimus, rodančius, kad didelė dalis šiandien vartojamų grūdinių produktų (ypač
Remiantis Higienos instituto duomenimis 2023 metais Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) siekė net 52 %, o tais pačiais metais Lietuva pagal Europos Sąjungos kraujotakos ligų mirtingumą rikiavosi ketvirtoje vietoje – aukščiau tik Bulgarija, Rumunija ir Latvija. Nors statistika liūdna, „Altamedica“ gydytoja kardiologė Rima Braukylienė ir gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas galima kontroliuoti ir netgi užkirsti joms kelią. Tiesa, stebuklingo recepto nėra. Padėti gali glaudus pacientų ir specialistų bendradarbiavimas, gyvensenos kaita ir profilaktika. Kas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką? Širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai lemia ne viena priežastis. Tai įvairių (ne)kontroliuojamų
„Po Naujų pradėsiu sportuoti“ – girdėta frazė, tiesa? Nauji metai – nauja pradžia, motyvuojanti imtis pokyčių ir rūpintis sveika gyvensena. Tiesa, neretai metų pradžioje trykštanti motyvacija bėgant laikui silpnėja. Ką daryti, kad noras keisti gyvenseną nevirstų neištesėtu pažadu? Apie tai, kokios paprastos miego, mitybos ir sporto taisyklės gali padėti ugdyti naujus įpročius ir nelaužyti sau duotų pažadų, pasakoja „Altamedica“ gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė. „SVEIKIAU MAITINSIUOSI“: 3 mitybos taisyklės, susijusios su sveika gyvensena Sveikatai palanki mityba ne tik suteikia energijos, bet ir pagerina bendrą savijautą, stiprina organizmą, sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, nutukimo ir kitų lėtinių ligų riziką.
GLP-1 (gliukagono tipo peptidas-1) – peptidinis hormonas, kuris reguliuoja gliukozę, apetitą, širdies ir kraujagyslių sistemą. Šio hormono sekreciją veiksmingai skatina GLP-1 agonistai – vaistai, ypač populiarėjantys gydant antrojo tipo cukrinį diabetą ir nutukimą. Tiesa, šių vaistų vartojimas griežtai kontroliuojamas ir, kaip ir bet kurie kiti vaistai, turi šalutinį poveikį. Dažniausiai pastebimos virškinamojo trakto problemos (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tačiau gali atsirasti ir retesnių šalutinių poveikių, pavyzdžiui, raumenų masės praradimas. Dėl šios priežasties kūno ir veido oda suglemba, sumažėja fizinio krūvio tolerancija, didėja traumų rizika, kyla didelis nuovargis. Siekiant išvengti šalutinio poveikio, rekomenduojama taikyti vaistų alternatyvas ir keisti gyvensenos įpročius. Šiai dienai
Turbūt, sutiksite, kad, kalbėdami apie lėtines ligas, įprastai įsivaizduojame vyresnio amžiaus žmones. Tačiau vis dažniau lėtiniai sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, antsvoris, aukštas kraujospūdis, gliukozės tolerancijos sutrikimai, itin dažnos peršalimo ligos, tampa kasdienėmis vaikų ligų gydytojo kabinete sprendžiamomis problemomis. Sprendžiant lėtines vaikų sveikatos problemas, efektyviai pasitarnauja gyvensenos medicinos specialistas, taikantis gyvensenos medicinos principus. Tiesa, yra du sveikatos problemų sprendimo keliai. Pirmasis – jau atsiradus problemai ją spręsti aktyviai keičiant gyvenseną pagal individualius poreikius. Antrasis, laikomas medikų siekiamybe, – nuo mažens vaikams sąmoningai diegiant sveikatai palankios gyvensenos įpročius. Kaip sėkmingai žengti pasirinktu keliu, siekiant valdyti ar užkirsti kelią lėtinėms ligoms, pasakoja „Altamedica“ Lašo
Remiantis moksliniais tyrimais, net tris ketvirtadalius visų lėtinių ligų lemia gyvensenos veiksniai. Tad kas nutiktų, jei pakoreguotume bent keletą jų? Šiandien šis klausimas tenka šeimos gydytojų komandai, kurią nuo šių metų papildė nauji nariai – gyvensenos medicinos specialistai. Remdamiesi gyvensenos medicina, šie specialistai padeda pacientams keisti savo gyvenseną taip, kad sveiki išvengtų lėtinių ligų, o susirgę sėkmingai gydytųsi vartodami kuo mažiau medikamentų. Nors gyvensenos medicinos specialistų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, visuomenei vis dar sunku priimti, kad gyvensenos pokyčiai gali padėti spręsti lėtinius sveikatos sutrikimus. Norėdami supažindinti visuomenę su gyvensenos medicina ir jos svarba, gerinant pacientų sveikatą, kalbamės







