ODOS DARINIŲ ŠALINIMAS
Bene dažniausiai pasitaikantys gerybiniai odos dariniai – tai melanocitiniai apgamai, tačiau kūno odoje galima pastebėti ir kitų neįprastų darinių – karpų, papilomų, moliuskų ir kt. Nors gerybiniai odos dariniai įprastai nekenkia sveikatai, tačiau juos dažnai traumuojant dariniai gali pakisti, padidėja infekavimosi rizika. Todėl specialistai ragina bent kartą per metus pasitikrinti turimus odos darinius, ypač jei pastebima staiga atsiradusių, skausmingų, besidauginančių, pakitusių ar negyjančių darinių.
Planuojant atlikti odos darinių šalinimą, konsultacijos metu gydytojas dermatovenerologas atlieka dermatoskopiją – odos darinių ištyrimą dermatoskopu. Tai neinvazinis ir neskausmingas odos darinių ištyrimo būdas, kurio metu galima įvertinti darinių struktūras, stebėti jų pokyčius. Konsultacijos metu su pacientu yra aptariama procedūros eiga, priežiūra po procedūros, kontraindikacijos, galimos komplikacijos.
Kodėl išsivysto odos dariniai?
Didžiausią įtaką odos darinių atsiradimui daro saulė. Dažnai mėgaujantis saulės voniomis, tikėtina, kad pastebėsite atsiradusius vis naujus apgamus kūno odoje, o perkopus 40–50 metų amžių ypač padidėja nemelanocitinio odos vėžio atsiradimo rizika. Kai kurie odos dariniai (ksantomos, hemangiomos) gali būti vidaus organų ligų išdava.
| Įprasta kaina, € | Prisirašiusiems pacientams, € | |
| Gydytojo dermatovenerologo konsultacija ir dermatoskopija | 70 | 60 |
| Gydytojo dermatovenerologo konsultacija, kai to paties vizito metu yra atliekama ir procedūra | 45 | 40 |
| Pakartotinė gydytojo dermatovenerologo konsultacija | 50 | 45 |
| Plaukų folikulų ištyrimas dermatoskopu | 20 | 18 |
| Nuskausminimas | 7 | 7 |
| Dermatoskopija | 35 | 30 |
| Apgamo ar seborėjinės keratozės šalinimas ant veido | 50 - 70 | 45 - 65 |
| Apgamo ar seborėjinės keratozės šalinimas ant kūno | 50 - 70 | 45 - 65 |
| Hemangiomos/piogeninės granuliomos šalinimas | 40 | 35 |
| Karpos, moliusko, miliumo šalinimas (1 vnt.) | 30 | 25 |
| Papilomų ar ksantomų šalinimas (iki 10 vnt.) | 50 | 45 |
| Papilomų ar ksantomų šalinimas (iki 20 vnt.) | 65 | 60 |
| Papilomų ar ksantomų šalinimas (iki 30 vnt.) | 80 | 75 |
| Ksantelazmų šalinimas (1 zona) | 65 | 58 |
| Fibromos šalinimas | 50 | 45 |
| Ateromos šalinimas | 80 | 72 |
| Odos biopsija (kartu su histologiniu ištyrimu) | 89 | 85 |
| Keloidinių randų gydymas (1 cm2) | 40 | 40 |
| Perrišimas | 10 | 10 |
| Kondilomos šalinimas (1 vnt) | 38 | 35 |
| Odos darinio ekscizija | 100 | 90 |
| Darinio histologinis ištyrimas | 45 | 40 |
Kaip prižiūrėti odą po darinio šalinimo?
Odos priežiūra po procedūros yra itin svarbi, nes tai nulemia procedūros rezultatus ir galimas komplikacijas. Norint džiaugtis maksimaliais rezultatais, rekomenduojama:
- 12 – 24 val. nešlapinti gydytos vietos;
- Žaizdą dezinfekuoti antiseptiku;
- Nekasyti ir nelupinėti susidariusių šašų;
- Savaitę po procedūros nerekomenduojama maudytis vonioje, vandens telkinyje, baseine, mėgautis saunomis ar pirtimis;
- 4 – 8 savaites gydytą zoną būtina saugoti nuo saulės, todėl aktyviai nesideginkite soliariume, nesimėgaukite saulės voniomis, kas 2 – 3 valandas tepkite apsauginį kremą su SPF50.
Plačiau apie odos darinius
Apgamai – įgimtos arba įgytos, lygios arba iškilusios, dažniausiai rudos dėmelės, galinčios formuotis įvairiose kūno vietose. Nors dažniausiai apgamai – gerybiniai odos dariniai, tačiau kai kurie turi polinkį supiktybėti
Atkreipkite dėmesį į apgamą, jei:
✔ Pakeitė spalvą, dydį ar formą;
✔ Yra asimetriškas arba nelygus;
✔ Yra didesnis nei 6 mm;
✔ Yra šiurkštus ar nevienodos spalvos.
Įtartini, turintys polinkį supyktybėti apgamai yra šalinami tik chirurginiu būdu.
Karpos – virusinė odos liga, kuri pasireiškia suragėjusiais, įvairaus dydžio odos ląstelių dariniais. Karpas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), todėl jomis užsikrečiama tiesiogiai nuo sergančiųjų arba per apkrėstus daiktus. Užsikrėtus, karpos gali susiformuoti per kelias savaites, tačiau kartais šis procesas užtrunka net iki kelių mėnesių. Karpos gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai – ant veido, rankų, pėdų, lytinių organų srityse. Karpų šalinimas elekrokoaguliacijos būdu atliekamas ne tik dėl estetikos – laikui bėgant jos gali tapti skausmingomis, ypač susiformavusios ant padų ar intymiose kūno vietose.
Ant kaklo ar kirkšnies pastebėjote įvairių formų ir dydžių odos ataugėles? Gali būti, kad tai – papilomos. Šių gerybinių odos darinių atsiradimą lemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Kartais papilomų atsiranda ir dėl trinties su kokiu nors objektu, pavyzdžiui, papuošalais. Nors papilomos paprastai nepavojingos sveikatai, vis dėlto atsiradus vienai papilomai, jų gali greitai padaugėti. Todėl neretai jos sukelia estetinį diskomfortą, dėl kurio pacientai pageidauja papilomas pašalinti.
Moliuskai – tai virusinė odos liga, kuri pasireiškia odoje ar gleivinėje besiformuojančiais kietais mazgeliais blizgančiu paviršiumi. Ligos pradžioje vos kelių milimetrų, laikui bėgant moliuskai didėja, plinta. Moliuskais užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba per virusais užkrėstus daiktus, taip pat baseinuose ar pirtyse. Dažniausiai šie odos dariniai nepavojingi sveikatai, tačiau sukelia estetinį nepasitenkinimą, dėl kurio ir yra atliekamas moliuskų šalinimas.
Ksantelazmos – gelvos spalvos mazgeliai ar plokštelės, besiformuojančios akių vokų srityje. Didelę reikšmę šių darinių atsiradimui turi genetika, tačiau jie taip pat gali įspėti ir apie tam tikras ligas, pavyzdžiui, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, širdies ligas ir kitų organų (kasos, kepenų) funkcijų sutrikimus. Diagnozavus ksantelazmas, svarbu ištirti cholesterolio kiekį kraujyje ir prireikus rodiklius koreguoti vaistais ar dieta. Nors šie odos dariniai nepavojingi sveikatai, tačiau dėl nepageidaujamo estetinio vaizdo gali būti šalinami elekrokoaguliacijos būdu.
Fibromos – gerybiniai ir neužkrečiami odos dariniai. Nors šie dariniai nepavojingi sveikatai, tačiau jeigu yra nuolat traumuojami ar kliudomi, gali susidaryti sąlygos infekcijai. Dažniausiai šie odos dariniai sukelia diskomfortą ir estetinį nepasitenkinimą. Pageidaujant, šie dariniai gali būti šalinami elektrokoaguliacijos būdu.
Ateromos – apvalūs mazgeliai, atsirandantys odoje užsikimšus riebalinėms liaukoms. Ateromos gali susidaryti plaukuotose kūno vietose, dažniausiai – galvos arba veido (skruostų, nosies, lūpų ar smakro) srityse. Kartais jų galima pastebėti ir ant kaklo, krūtinės, nugaros ar kirkšnyse. Siekiant išvengti estetinio diskomforto, gali būti atliekamas ateromų šalinimas elekrokoaguliacijos būdu.
Angiomos – nedidelės raudonos odos dėmelės ar mazgeliai, kurie atsiranda įtrūkus kraujagyslei ir išsiliejus kraujui. Dažniausias angiomų tipas – „vyšninės“ angiomos. Tai – vienas dažniausiai pasitaikančių odos darinių, galintis atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Nors angiomos nėra pavojingos sveikatai, tačiau jas traumuojant galimas kraujavimas. Angiomų šalinimas elekrokoaguliacijos būdu efektyviai panaikina šiuos kraujagyslinius darinius nepaliekant ilgalaikių žymių ir nesukeliant nepageidaujamo šalutinio poveikio.
GYDYTOJAI
KLINIKOS
DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI:
Atsiliepimų nėra.
