Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.

Ėduonis – viena labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų vaikų bei paauglių tarpe. Silantai – dantų ėduonies profilaktikai skirta skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Įvairių šalių mokslininkų duomenimis, ėduonis krūminių dantų vagelėse sudaro 50 – 88 proc. visų vaikų ir paauglių dantų ėduonies atvejų. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 69,4 proc. 7 – 8 metų vaikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies.

Silantavimas – neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantuko gręžti nereikia – grąžtas, kurio vaikai paprastai bijo, nenaudojamas. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Po to silantas sukietinamas, panaudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi apie metus laiko ir silante esantis fluoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo“ ėduonies ir dažniausiai silantavimo kartoti nebereikia

Padengus dantukus silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti kontrolei, o vėliau pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Laikas, tinkamas silantavimui, gana trumpas. Geriausia dengti ką tik išdygusius dantukus, nes jie dar būna nevisai susiformavę, emalis porėtas, nevisiškai mineralizuotas. Pirmuosius du metus po išdygimo dantukai yra ypač jautrūs kariesui. Dančiui išdygus, jo vagelės greitai apsineša, atsiranda pirmųjų ėduonies požymių, o tada silantuoti jau per vėlu.