Suaugusiųjų autizmo spektro bruožų tyrimas
Autizmo spektro sutrikimas (kitaip autizmas) – ne liga, o neurologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis skirtingai ir galintis paveikti elgesį, socialinius įgūdžius ir psichoemocinę būseną. Dažniausiai šis sutrikimas diagnozuojamas vaikystėje, tačiau pastebima atvejų, kai nustatomas tik suaugus.
Suaugusiųjų autizmo spektro bruožų tyrimas – diagnostinis testas, skirtas įvertinti, ar asmuo turi autizmo spektro sutrikimą, atpažįstant autizmo spektro sutrikimui būdingus požymius. Testą skiria gydytojas psichiatras, o jį atlieka medicinos psichologas. Testo trukmė – 2 val.
Autizmo testas suaugusiems atliekamas taikant praktines užduotis, pacientui skiriant specialų klausimyną, arba žodines – pacientui kalbantis su specialistu tyrimo interpretacijai reikšmingomis temomis.
Atliekant testą, stebimas paciento elgesys, kūno kalba ir jo valdymas, komunikaciniai ir socialiniai įgūdžiai, dėmesio sukaupimas, emocines reakcijas į dirgiklius ir prisitaikymas prie pokyčių, pojūčių (skonio, uoslės ir lytėjimo) atsakas, verbalinį ir neverbalinį bendravimą.
Įvertinus klausimyno duomenis, stebėjimo ir apklausos būdu gautus rezultatus, pateikiamas testo vertinimas ir diagnozės (ne)buvimas. Siekiant tiksliai nustatyti diagnozę, gali būti skiriami papildomi tyrimai. Nustačius autizmo spektro sutrikimą ir atsižvelgus į paciento poreikius ir gebėjimus, rekomenduojama kompleksinė pagalba. Tai gali būti psichologinė pagalba – įvairios terapijos ir medicinos psichologų ar psichoterapeutų konsultacijos, arba kitų sričių specialistų teikiama pagalba – ergoterapiniai ir logopediniai užsiėmimai.
Kodėl svarbu diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą net ir suaugus?
Kadangi ilgą laiką trūko informacijos apie suaugusiųjų autizmą, ištisos kartos taip ir nežinojo tikrosios patiriamų sunkumų priežasties ir neturėjo galimybės sulaukti reikiamos pagalbos.
Vaikystėje diagnozuoti sutrikimą svarbu, kad asmuo išmoktų prisitaikyti ir gyventi kaip įmanoma įprastą gyvenimą. Suaugus diagnozės nustatymas gali padėti suprasti, kad varginantys sunkumai kyla ne dėl asmeninio nesugebėjimo, o dėl biologinių priežasčių. Tuomet tampa daug lengviau priimti save ir įveikti iki tol kamavusias neigiamas emocijas, pavyzdžiui, nevisavertiškumo jausmą. Be to, domintis sutrikimu, galima rasti daugelio sunkumų sprendimus.
Nediagnozuoti autistiški asmenys nuolatos kovoja vidinę kovą – nesuprasdami, kodėl jiems sunku prisitaikyti. Tokia vidinė būsena gali lemti ir kitus sutrikimus ar diagnozes – depresiją, nerimo ar miego sutrikimus, o kartais ir priklausomybes psichoaktyvioms medžiagoms.
GYDYTOJAI
Palikti atsiliepimą:
Atsiliepimai:
Atsiliepimų nėra.