SKIEPAI
Nors gerėjant sanitarinėms, ekonominėms ir socialinėms sąlygoms mažėja sergamumas užkrečiamomis ligomis, tačiau, nepaisant to, dauguma jų vis dar yra itin paplitusios. Galimybė keliauti po pasaulį sudaro palankias sąlygas ligoms išplisti vis naujose vietose. Ligai patekus į šalį, kurioje gyventojai nepasiskiepiję, pavieniai ligos atvejai akimirksniu gali virsti šimtais ar net tūkstančiais. Todėl vienas patikimiausių ir efektyviausių būdų apsaugoti save ir kitus yra vakcinacija. Skiepijantis yra didinamas organizmo atsparumas įvairiems virusams ir bakterijoms, kurios gali sukelti ūmias ligas, pavojingas tiek mūsų, tiek mūsų artimųjų gyvybei. Nors užfiksuota pavienių atvejų, kai vakcinos nesuveikia arba sukelia sunkesnių alerginių reakcijų, tačiau, atkreipus dėmesį į bendras tendencijas, pastebima, kad skiepų veiksmingumas siekia 85–98 %. Vakcinos yra saugios, nes sudedamosios veikliosios medžiagos yra natūralūs mikroorganizmai ar jų dalys. „Altamedica“ šeimos klinikose Kaune ir Ukmergėje skiepijami tiek kūdikiai, tiek vaikai, tiek suaugusieji. Registracija galima telefonu arba internetu.
Palikti atsiliepimą:
Atsiliepimai:
Atsiliepimų nėra.
KLINIKOS
Kam ir kada rekomenduojama skiepytis?
Vakcinacija pradedama dar ankstyvoje kūdikystėje, vėliau skiepijama pagal amžių. Pirmosios naujagimio vakcinos skiriamos jau pačiomis pirmosiomis gyvenimo dienomis (nuo hepatito B ir tuberkuliozės), vėliau sulaukus 1 mėn. (kartojamas hepatito B skiepas), sulaukus antro mėnesio, tada trečio, ketvirto, penkto ir šešto (nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, rotoviruso, pneumokokinės infekcijos ir kitų ligų). Įžengiant į antruosius gyvenimo metus, skiepijama nuo tymų, parotito ir raudonukės, kartojamos pneumokokinės ir B tipo meningokokinės infekcijos, kokliušo, difterijos, stabligės ir poliomielito vakcinos. Vakcinos kūdikiams yra itin svarbios, nes „moko“ jų imuninę sistemą kovoti su mikroorganizmais ir taip ją stiprina.
Pradedant lankyti mokyklą skiepijama pakartotinėmis poliomielito, kokliušo, difterijos ir stabligės, tymų, parotito ir raudonukės vakcinomis. Sulaukus paauglystės tiek mergaitėms, tiek berniukams skiriamos vakcinos, apsaugančios žmogaus papilomos viruso, taip pat paaugliams, sulaukusiems 15 metų, kartojamas kokliušo, difterijos ir stabligės skiepas.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijama nemokamai. Suaugusieji ir vaikai, priklausantys rizikos grupėms, taip pat nemokamai skiepijami nuo sezoninių ligų – gripo, pneumokokinės infekcijos. Kitos vakcinos yra neprivalomos ir mokamos. Papildomai medikai rekomenduoja visiems pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir nepriklausantiems rizikos grupėms – nuo sezoninių užkrečiamųjų ligų.
Pasiskiepijus pilna vakcinacijos schema, įgyjamas ilgalaikis imunitetas, dažniausiai bent 10 metų arba visam gyvenimui. Nuo sezoninių ligų skiepijama kasmet, nes kintant virusų atmainoms, šios tampa neatsparios ankstesniems skiepams.
Kas yra ir kam reikalingas tarptautinis skiepų pasas?
Nors Lietuvoje taikoma imunizacijos programa, prieš vykstant į užsienį pravartu pasidomėti, kokie skiepai yra privalomi ir rekomenduojami lankytinose šalyse. Keliaujantiems po egzotines šalis, emigruojant darbo reikalais, planuojant stažuotes ar komandiruotes į kitas šalis arba ilgesniam laikui išsikraustant pagyventi svetur, itin pravartu susitvarkyti tarptautinį skiepų pasą. Neretai svečiose šalyse numatyta, kad nesusitvarkius skiepų paso, nors ir turint visus skiepus, gali tekti grįžti atgal.
Geriausia planuojant kelionę iš anksto pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, peržiūrėti esamus skiepus ir prireikus pasiskiepyti papildomais, kurie rekomenduojami lankomose šalyse. Pasiskiepijus reikėtų nepamiršti užpildyti tarptautinio skiepų paso.
Koks skiepų šalutinis poveikis?
Dažniausi nepageidaujami skiepų šalutiniai požymiai yra trumpalaikiai ir itin lengvi – paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje ir lengvas karščiavimas. Sunkesnės formos šalutiniai požymiai užfiksuojami itin retai.
Prieš skiepijantis būtina pranešti medicinos įstaigos darbuotojui, jei:
- stipriai karščiuojate;
- esate blogai sureagavęs į kokį nors skiepą;
- esate kam nors alergiškas;
- turite kraujo krešėjimo sutrikimų;
- patyrėte traukulių;
- gydėtės nuo vėžio;
- sergate imuninę sistemą veikiančia liga (pvz., leukemija, ŽIV arba AIDS);
- vartojate vaistus, slopinančius imuninę sistemą.
Skiepijimą vertėtų atidėti, jei pasireiškė alergija, lėtinės ligos paūmėjimas su karščiavimu ar kitos ligos.