Širdies ir kraujagyslių ligos – lietuvių rykštė: ar įmanoma jas suvaldyti?

Remiantis Higienos instituto duomenimis 2023 metais Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) siekė net 52 %, o tais pačiais metais Lietuva pagal Europos Sąjungos kraujotakos ligų mirtingumą rikiavosi ketvirtoje vietoje – aukščiau tik Bulgarija, Rumunija ir Latvija. Nors statistika liūdna, „Altamedica“ gydytoja kardiologė Rima Braukylienė ir gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas galima kontroliuoti ir netgi užkirsti joms kelią. Tiesa, stebuklingo recepto nėra. Padėti gali glaudus pacientų ir specialistų bendradarbiavimas, gyvensenos kaita ir profilaktika.

Kas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką?

Širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai lemia ne viena priežastis. Tai įvairių (ne)kontroliuojamų veiksnių pasekmė. Gydytoja kardiologė teigia, kad esminiai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra:

1. genetika
2. amžius
3. lytis (vyriškoji)
4. rūkymas
5. padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje
6. aukštas kraujo spaudimas
7. nesubalansuota mityba
8. mažas fizinis aktyvumas
9. stresas
10. antsvoris, ypač, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje
11. kitos lėtinės ligos (pvz., cukrinis diabetas)

Nepaisant dalies rizikos veiksnių, kurių negalime pakeisti, svarbu nepamiršti, kad daugeliu atvejų galime kontroliuoti sveikatos būklę, keisdami savo įpročius, – sako gyvensenos medicinos specialistė Evelina. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, metus rūkyti, sumažinus kraujo spaudimą ir cholesterolio koncentraciją kraujyje, galima daugiau nei dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl pirmasis žingsnis, siekiant kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligas, yra gyvensenos kaita.

Rūkymui – ne

Nepriklausomai nuo cigarečių tipo – įprastos ar elektroninės – tabake esantis nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, kraujagysles – spazmuoti, o kraują – krešėti. Be to, nikotinas mažina didelio tankio cholesterolį ir didina mažo tankio cholesterolį. Visai tai didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Atsisakyti šio įpročio gali būti sunku, ypač vienam. Todėl gyvensenos medicinos specialistė primena, kad yra įvairių bendradarbiauti skatinančių pagalbos būdų – nuo priklausomybių gydymo ar terapijos iki gyvensenos medicinos specialistų konsultacijų, kurių metu didinama paciento motyvacija, o gautas palaikymas padeda lengviau atsisakyti žalingo įpročio.

Mityboje – kuo mažiau sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus

Siekiant mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikėtų rinktis maisto produktus, turinčius kuo mažiau sočiųjų riebalų ir transriebalų, cukraus ir druskos. Į mitybą vertėtų įtraukti daugiau šviežių arba fermentuotų daržovių, pilno grūdo produktų, riešutų, sėklų, riebios žuvies. Gyvensenos medicinos specialistė teigia, kad diegiant ilgalaikius įpročius svarbu išvengti griežtų draudimų. Palaikyti pusiausvyrą gali padėti 80/20 taisyklė. 80 % valgių turėtų sudaryti palankios maistinės vertės produktai (turintys daug skaidulų ir omega-3), o 20 % – mėgstami, sveiki produktai.

Fizinis aktyvumas – kasdien

Taip pat svarbus reguliarus fizinis aktyvumas. Ne paslaptis, kad jis naudingas ne tik širdies sveikatai, bet ir bendrai savijautai. Gydytoja kardiologė skatina kasdienėje rutinoje atrasti bent 30–60 min. vidutinio intensyvumo fizinėms veikloms. Tai gali būti vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas ar bet kokia kita veikla, didinanti širdies ritmą. Jėgos pratimai taip pat reikalingi, nes padeda išlaikyti raumenų masę. Juos vertėtų atlikti du kartus per savaitę.

Prevencija ir nuoseklus gydymas – būtina

Kadangi pirminėse stadijose širdies ir kraujagyslių ligos gali nepasireikšti jokiais požymiais arba nespecifiniais simptomais, tokiais kaip nuovargis ar sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, labai svarbi profilaktika.

Sulaukus 30 metų svarbu reguliariai tikrinti gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius, atlikti pilną kraujo riebalų (lipidų) ištyrimą – lipidogramą. Vyresniems nei 40 metų papildomai stebėti kraujo spaudimą. Esant indikacijų, atlikti ir pavienius (veloergometrija, EKG holterio monitoravimas, arterinio kraujospūdžio monitoringas) bazinius arba išplėstinius kardiologinius ištyrimus.

Taip pat svarbu gydyti padidėjusį arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir kitų kraujo riebalų kiekį kraujyje, taikant tiek nemedikamentines priemones, tiek pagal gydytojų nurodymus vartojant medikamentus.

Gydytoja kardiologė primena, kad sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis padeda nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Ja siekiama atkreipti pacientų dėmesį į savo sveikatą, išsiaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir užkirsti kelią sveikatos sutrikimams. Ši programa skirta 40–60 metų vyrams ir moterims. Dalyvaujant programoje šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius, prireikus sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, pacientas siunčiamas detalesniam gydytojo kardiologo ištyrimui.

Nelaukite, kol ims varginti dusulys ar skausmas krūtinės plote – pasitikrinkite jau dabar! „Altamedica“ šeimos klinikose dirba ilgametę darbo patirtį sukaupę gydytojai kardiologai ir gyvensenos medicinos specialistai, kurie pasirūpins Jūsų širdies sveikata.