Autizmas dažnai suprantamas kaip vaikystėje diagnozuojamas neurologinis sutrikimas. Tačiau, iš tiesų,  autizmo spektro sutrikimas gali būti nustatomas bet kuriame amžiuje, tad nemaža dalis žmonių šią diagnozę išgirsta tik suaugę. Kai kuriems tai tampa paaiškinimu, kodėl daugelį metų socialinės situacijos kėlė nuovargį, santykiai buvo sudėtingi, o kasdienybė reikalavo nuolatinio prisitaikymo. Kitiems tai padeda susitvarkyti su nuolatiniu nerimu, emociniu perdegimu ar pasikartojančiais sunkumais profesinėje ir asmeninėje aplinkoje. Kada reikalingas autizmo spektro tyrimas suaugusiems asmenims, kaip šis sutrikimas pasireiškia suaugystėje ir ką gali duoti oficiali diagnozė? Į šiuos klausimus atsako „Altamedica“ medicinos psichologė Renata Petrukonytė, pabrėžianti, kad diagnostika nėra skirta „užklijuoti etiketę“, bet padėti geriau suprasti save.

Kaip suaugusiesiems pasireiškia autizmo spektro sutrikimas?

Medicinos psichologė Renata teigia, kad autizmo spektro sutrikimas suaugusiesiems nėra naujai atsiradusi būklė. Tai tie patys neurologiniai ypatumai, egzistavę nuo vaikystės, tačiau dėl įvairių priežasčių likę neatpažinti. Suaugusiųjų požymiai gali būti neakivaizdūs dėl tam tikrų kompensacinių ir prisitaikymo strategijų, kurias asmenys išvysto reaguodami į suvokimą, kad yra kitokie.

Autistiškiems suaugusiesiems gali būti būdinga:

1. Itin didelis jautrumas garsams, kvapams, tekstūroms, šviesai.
2. Sunkumai socialinėje sferoje (sunku arba vengiama palaikyti akių kontaktą, inicijuoti ar palaikyti tarpasmeninę komunikaciją, jų metu jaučiamas nerimas, po jų – nuovargis, sunku suprasti neverbalinę kalbą, humorą, sunkiai perprantamos socialinės taisyklės, kitų jausmai, polinkis socialinei izoliacijai).
3. Itin svarbus kasdienės rutinos ir detalaus planavimo palaikymas, jaučiamas stiprus nerimas ir stresas įvykus nenumatytiems jos pokyčiams, nelankstumas jiems.
4. Labai ribotas interesų ratas, stiprus susidomėjimas konkrečiomis veiklomis, galinčiomis trukti daugybę metų.

Autizmo spektro tyrimas suaugusiems: kodėl autizmo spektras dažnai lieka nepastebėtas iki pilnametystės?

Terminas „spektras“ reiškia didelę įvairovę, todėl autizmas gali pasireikšti labai įvairiai skirtingu intensyvumu. Ilgą laiką vaikystės autizmo suvokimas buvo fiksuotas į ryškius požymius, todėl tam tikri vaiko sunkumai galėjo būti laikomi asmenybės bruožais ir tik suaugystėje, sunkumams besitęsiant ar prie jų atsirandant naujiems, pradedama ieškoti atsakymų, kodėl taip vyksta. Taip pat svarbu paminėti, kad žmogus suvokęs savo kitoniškumą išmoksta maskuoti savo sunkumus kopijuodamas kitų žmonių elgesio modelius, tokiu būdu mėgindamas patirti socialinę sėkmę. Visgi, tai reikalauja didelių vidinių resursų ir dėl to gali atsirasti lėtinis nuovargis ar perdegimas, depresija, nerimas, miego sutrikimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas.

Autizmo spektro tyrimas suaugusiems: ar verta sužinoti diagnozę?

Specialistė pastebi, kad vieni žmonės siekia žinojimo, kiti ne. Autizmo diagnozė suaugusiesiems gali sukelti įvairių emocinių reakcijų – palengvėjimą, aiškumą, optimizmą, tačiau taip pat nerimą dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų, baimę, kaip į tai reaguos aplinkiniai, pyktį dėl vėlyvos oficialios diagnozės nustatymo, apmaudą, jog anksčiau nustačius diagnozę gyvenimas galbūt būtų buvęs lengvesnis ir kt. Neatpažintas autizmo spektro sutrikimas kelia nuolatinę vidinę sumaištį, klausimus, dvejones apie save, neretai autizmas būna kartu su kitais psichikos sutrikimais. Norinčiam geriau save suprasti diagnozės pripažinimas gali suteikti paaiškinimą apie save, suvokimą, jog jis toks yra dalinai dėl biologinių priežasčių. Tai suteikia galimybę kitaip pažvelgti į savo ankstesnes patirtis, sumažinti savikritiką, nevisavertiškumo jausmą ir labiau priimti save. Atsiranda galimybė patirti mažiau chaotiškumo ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Atsižvelgus į stiprybes ir silpnybes pasirinkti atitinkamą profesiją, koreguoti tarpasmeninius santykius, jungtis į bendruomenes ar lengviau atrasti panašius žmones bei ieškoti tikslingos pagalbos esamų sunkumų sušvelninimui.

Medicinos psichologė Renata primena, kad siekiant save suprasti geriau ir įtariant sau galimą autizmą, metas užsiregistruoti tyrimui.