Autizmas dažnai suprantamas kaip vaikystėje diagnozuojamas neurologinis sutrikimas. Tačiau, iš tiesų  autizmo spektro sutrikimas gali būti nustatomas bet kuriame amžiuje, tad nemaža dalis žmonių šią diagnozę išgirsta tik suaugę. Kai kuriems tai tampa paaiškinimu, kodėl daugelį metų socialinės situacijos kėlė nuovargį, santykiai buvo sudėtingi, o kasdienybė reikalavo nuolatinio prisitaikymo. Kitiems tai padeda susitvarkyti su nuolatiniu nerimu, emociniu perdegimu ar pasikartojančiais sunkumais profesinėje ir asmeninėje aplinkoje.

Kada reikalingas autizmo spektro tyrimas suaugusiems asmenims, kaip šis sutrikimas pasireiškia suaugusiesiems ir ką gali duoti diagnozė? Į šiuos klausimus atsako „Altamedica“ medicinos psichologė Renata Petrukonytė, pabrėžianti, kad diagnostika nėra skirta „užklijuoti etiketę“, bet padėti geriau suprasti save.

Kaip suaugusiesiems pasireiškia autizmo spektro sutrikimas?

Medicinos psichologė Renata teigia, kad autizmo spektro sutrikimas suaugusiesiems nėra naujai atsiradusi būklė. Tai tie patys neurologiniai ypatumai, egzistavę nuo vaikystės, tačiau dėl įvairių priežasčių likę neatpažinti. Suaugusiųjų simptomai dažnai būna neakivaizdūs ir ilgą laiką slepiami ar kompensuojami. Todėl pats žmogus save gali laikyti tiesiog pernelyg jautriu ar linkusiu giliai analizuoti. Be to, autizmo spektro bruožai gali skirtis, o jų intensyvumas priklausyti nuo aplinkos, gyvenimo aplinkybių ir patiriamo streso.

Socialinis bendravimas ir santykiai. Daugeliui suaugusiųjų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bendravimas su kitais reikalauja vidinių resursų. Pokalbiai, ypač neformalūs, gali kelti įtampą, o neišsakytos socialinės normos būti sunkiai perprantamos. Tai nereiškia, kad žmogus nenori bendrauti, tik bendravimas jį vargina.

Padidėjęs jautrumas pojūčiams. Dažnas autizmo bruožas – stipri reakcija į aplinkos dirgiklius. Garsai, ryški šviesa, intensyvūs kvapai ar tam tikri paviršiai gali sukelti diskomfortą, nerimą ar net fizinį išsekimą.

Mąstymo, elgesio ir rutinos ypatumai. Aiški struktūra, rutina ir nuspėjamumas suteikia saugumo jausmą, o staigūs planų pokyčiai, neapibrėžtos užduotys ar chaotiška aplinka gali stipriai varginti. Tuo pat metu neretai pastebimas gilus susidomėjimas tam tikra tema ar veikla.

Kodėl autizmo spektras dažnai lieka nepastebėtas iki pilnametystės?

Terminas „spektras“ reiškia didelę įvairovę. Todėl autizmas gali pasireikšti labai įvairiai. Vieni žmonės geba gana sėkmingai prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų, kiti – patiria ryškesnių sunkumų darbe, santykiuose ar kasdienėje rutinoje. Dėl šios priežasties autizmo požymiai neretai painiojami su nerimo, depresijos ar asmenybės bruožais, o ne atpažįstami kaip neurologiniai ypatumai.

Dar viena svarbi priežastis – požymių maskavimas. Tai (ne)sąmoningas prisitaikymas prie socialinių normų: išmoktas akių kontaktas, iš anksto paruoštos frazės, kitų elgesio kopijavimas ar emocijų slėpimas. Tai ypač būdinga moterims, kurios nuo mažens skatinamos prisitaikyti. Dėl to autizmo spektro sutrikimas moterims diagnozuojamas rečiau ir vėliau. Nors maskavimas gali padėti prisitaikyti, ilgainiui tai gali paskatinti nuolatinį nuovargį, nerimą ar perdegimą. Būtent šios būsenos dažnai paskatina suaugusiuosius ieškoti gilesnių atsakymų.

Ar suaugusiesiems verta diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą?

Specialistė pastebi, kad autizmo diagnozė suaugusiesiems gali sukelti įvairių jausmų – palengvėjimą, aiškumo pojūtį, kartais ir nerimą dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų ar baimę, kaip į tai reaguos aplinkiniai. Nors šios reakcijos yra pagrįstos, visgi, išgirsti diagnozę svarbu bet kokiame amžiuje. Jei vaikystėje diagnozė padeda anksčiau išmokti prisitaikyti, tai suaugus ji leidžia suprasti, kad ilgalaikiai sunkumai kyla ne dėl asmeninio savybių, bet dėl biologinių priežasčių.

Tai suteikia galimybę kitaip pažvelgti į ankstesnes patirtis, sumažinti savikritiką, nevisavertiškumo jausmą ir priimti save. Visa tai gerina emocinę savijautą ir padeda kitiems lengviau suprasti tave. Be to, diagnozė gali būti naudinga:

• Darbo aplinkoje, nes gali padėti aiškiau įvardyti savo poreikius, leisti pagrįstai prašyti pritaikyti darbo sąlygas ar paskatinti rinktis veiklas, kurios labiau atitinka individualų darbo modelį. Asmeniniuose santykiuose, nes padeda lengviau paaiškinti savo reakcijas partneriui ar šeimos nariams, nustatyti ribas ir sumažinti tarpusavio nesusipratimus.

Neatpažintas autizmo spektro sutrikimas reiškia nuolatinę vidinę kovą su savimi. Ilgainiui tai gali prisidėti prie kitų sunkumų – depresijos, nerimo, miego problemų ar net priklausomybių. Medicinos psichologė Renata primena, kad pati diagnozė žmogaus nepakeičia, tačiau ji gali iš esmės pakeisti tai, kaip jis suvokia save, savo patirtis ir galimybes.

Autizmo spektro tyrimas suaugusiems: kada verta atlikti?

Medicinos psichologė pastebi, kad autizmo spektro tyrimas suaugusiems asmenims gali būti naudingas, jei atpažįstate save šiose situacijose:

• Bendravimas reikalauja daug pastangų, o po susitikimų ar renginių jaučiate poreikį būti vieni.
• Triukšmas, šviesa ar kiti dirgikliai kelia dirglumą, nerimą ar apsunkina darbą.
• Netikėti planų pokyčiai sukelia stresą ar vidinę sumaištį.
• Giliai domitės konkrečia tema ar veikla, kurioms galite skirti daug laiko.
• Atpažinti, įvardyti ar parodyti savo emocijas jums sunku, todėl aplinkiniai jus gali laikyti uždaru ar abejingu.

Įtariate galimus autizmo spektro sutrikimo požymius, metas užsiregistruoti tyrimui.