Gydytoja psichiatrė: ką daryti, kad nerimas netaptų sutrikimu?
Nerimas – normali žmogaus reakcija, pasireiškianti nuogąstavimu, dirglumu, didesniu jautrumu, susirūpinimu. Normalus nerimas turi priežastį, tai gali būti reakcija į politines, ekonomines, biologines ar kitas grėsmes, su kuriomis susiduriame gyvenime. Tiesa, saikingai nerimauti – naudinga, nes stresinėse situacijose tai gali padėti susikaupti, tinkamai pasiruošti ar net motyvuoti. Tačiau nerimas neturėtų valdyti jūsų – šį vaidmenį turėtumėte perimti jūs. Kitaip produktyvus nerimas gali virsti gydytinu sutrikimu, kurį, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, turi net 4 % pasaulio gyventojų. Plačiau apie tai, kaip atskirti įprastą nerimą nuo sutrikimo ir efektyviai valdyti šią emociją, – pasakoja „Altamedica“ psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Angelina Spietinytė.
Kodėl kyla nerimas?
Šiandieniniame pasaulyje nerimas vis dažniau kyla dėl to, kas mums svarbu ir brangu – nerimaujame dėl ekonominių aspektų, savo ir artimųjų sveikatos, o ši nerimo banga ypač sustiprėjo pandemijos metu. Įprasta, kad nerimas tampa ir naujų gyvenimo etapų palydovu – nerimaujame dėl egzaminų, darbo pokalbių ar prisijungiant prie naujo kolektyvo. Be to, nerimas gali pasireikšti ir kaip atsakas į išorinius dirgiklius (pvz., netektis, smurtas, skyrybos) arba grėsmes, todėl nerimą kelia kariniai neramumai ir ekologinės krizės.
Nors nerimą gali lemti įvairios priežastys, svarbu nepamiršti ir biologinių veiksnių. Rami žmogaus emocinė būsena priklauso nuo dviejų neuromediatorių (neuronešiklių) – cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus – pusiausvyros. Tai glutamatas ir GABA, kurie smegenyse veikia priešingai – glutamatas skatina, o GABA slopina.
Todėl šių dviejų neuromediatorių sąveika didžia dalimi nulemia, kaip jaučiamės – ar esame ramūs, ar vargina nerimas, – pasakoja gydytoja.
Kuo normalus nerimas skiriasi nuo nerimo sutrikimo?
Produktyvusis (normalus) nerimas, kurio priežastį žinome, mums padeda susikaupti ir spręsti kilusias problemas, o esant nerimo sutrikimui, ši emocija atsiranda be aiškios priežasties, yra ilgalaikė, nerimo lygis yra aukštas ir keliantis baimę. Kartu gali pasireikšti ir fiziniai simptomai – įvairūs skausmai, svaigimo ar oro trūkumo pojūtis, nuovargis, pykinimas ar netgi vėmimas.
Fiziniai simptomai dažnai žmones nuveda pas šeimos gydytoją ar kitus specialistus, ir tik, galiausiai, neradus simptomų priežasčių, žmogus nukreipiamas pas gydytoją psichiatrą
Gydytoja teigia, kad nerimo sutrikimų spektras yra plačiausiai paplitęs ir dažniausiai diagnozuojamas. Jis apima nuo izoliuotų, specifinių fobijų, panikos atakų iki generalizuoto nerimo sutrikimo. Taip pat nerimas gali būti ir kito psichikos sutrikimo sindromo sudėtyje ar pasireikšti kartu su kitu psichikos sutrikimu. Todėl, jeigu jaučiama, kad nerimas ima trikdyti kasdienę veiklą ir dėl to blogėja gyvenimo kokybė – darosi sunku eiti į darbą ar mokytis, palaikyti santykius su artimaisiais ar rūpintis šeima, reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą. Tik specialistas, įvertinęs paciento psichologinę būklę, gali nustatyti tikslią diagnozę ir skirti reikiamą pagalbą, kuri padėtų susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Nerimas – lengviausiai perduodama emocija: kaip ją valdyti?
Sąmoningumo ugdymas – vienas efektyviausių nerimo profilaktikos ir netgi gydymo būdų. Todėl jaučiant galimus nerimo sutrikimo simptomus, svarbu nenumoti į juos ranka ir kreiptis pagalbos į specialistus. Negydomas sutrikimas gali stiprėti, pereiti į kitus sutrikimus, ženkliai bloginti gyvenimo kokybę, netgi lemti nusivylimą gyvenimu ar pačiu savimi, – pastebi gydytoja.
„Altamedica“ psichikos sveikatos centruose nerimo sutrikimus diagnozuoja ir gydo psichikos sveikatos specialistų komanda – gydytojai psichiatrai ir medicinos psichologai. Nerimo sutrikimai diagnozuojama pokalbio su pacientu metu, surenkant detalią anamnezę, prireikus pasitelkiami psichodiagnostiniai tyrimai, atliekama diferencinė diagnostika. Nustačius nerimo sutrikimą, dažniausiai taikomas kompleksinis gydymo būdas – psichoterapiją derinant su medikamentais. Medikamentai dažniausiai skiriami trumpalaikei nerimo korekcijai, skiriant raminamuosius vaistus, o pagrindinis gydymas – antidepresantais, kurių tikslas – normalizuoti neuromediatorių veiklą ir pusiausvyrą. Kartu pasitelkiama ir psichoterapija, kurios metu dėmesys skiriamas paciento psichologinei būsenai, jo nuotaikų kontrolei ir atsipalaidavimo technikoms.
Gydytoja psichiatrė primena, kad kovoti su nerimu gali padėti ir gyvenimo būdo pokyčiai: fizinis aktyvumas, vaizduotės įgalinimas, atsipalaidavimo technikų ir meditacijos praktikų mokymasis, ugdančių hobių atradimas, miego ir adekvataus darbo-poilsio režimo įsivedimas.
Be to, norint suvaldyti nerimą, svarbu riboti glutamatą didinančias medžiagas ir priemones – socialinius tikslus, cukrų, kavą, energinius gėrimus, maisto papildą E621, alkoholį.
Šiandien nerimas tampa neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, nes tai – mūsų galimybių ir atsakomybių, kurių turime vis daugiau, pasekmė. Tačiau svarbu ugdyti sąmoningumą – gebėti suprasti kūno siunčiamus signalus ir išmokti juos valdyti, prireikus pasitelkiant specialistų pagalbą.
