Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ir toliau išlieka viena didžiausių sveikatos problemų. Kasmet ŠKL lemia beveik trečdalį visų mirties atvejų pasaulyje. Lietuvoje situacija dar sudėtingesnė – 2023 m. nuo ŠKL mirė 19 263 žmonės, o tai sudarė net 52 proc. visų mirčių šalyje.

Visgi, laiku taikomos prevencijos priemonės gali reikšmingai pagerinti sveikatos būklės rodiklius, sumažinti riziką susirgti ŠKL ar patirti sunkias komplikacijas.

Tą įrodė ir „Altamedica“ gydytojų kardiologų asistentės, kineziterapeutės ir bendrosios praktikos slaugytojos Loretos Mitrikevičienės apgintas bakalauro baigiamasis darbas „Prevencijos priemonių plano veiksmingumas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje“. 2025 m. „Altamedica“ Šiaurės šeimos klinikoje atlikto kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad nuoseklus ir individualiai pritaikytas gyvensenos keitimo planas jau per pusę metų leidžia statistiškai reikšmingai pagerinti sveikatos būklės ir gyvensenos rodiklius be medikamentinio gydymo.

Kas buvo tiriama?

Į tyrimą buvo įtraukti 40–60 metų amžiaus „Altamedica“ Šiaurės klinikos pacientai, dalyvaujantys ŠKL prevencinėje programoje, priskirti didelės ŠKL rizikos grupei. Tiriamieji taip pat nevartojo antilipidinių, antihipertenzinių ar širdies ritmą veikiančių vaistų arba jų atsisakę, neturėjo šeiminės hipercholesterolemijos. Tiriamųjų imtį sudarė 86 pacientai, iš kurių 52,3 proc. buvo moterys, o 47,7 proc. – vyrai.

Didelę ŠKL riziką dažniausiai lemia keli tarpusavyje susiję rizikos veiksniai. Kuo daugiau jų pasireiškia vienu metu, tuo didesnė tikimybė ateityje susidurti su ŠKL. Būtent todėl tyrimo metu buvo analizuoti šie rodikliai:

1. Kūno masės indeksas (KMI)
2. Sistolinis ir diastolinis arterinis kraujospūdis (AKS)
3. Mažo tankio lipoproteinų (MTL) koncentracija
4. Rūkymas
5. Fizinis aktyvumas
6. Mitybos įpročiai
7. Alkoholio vartojimas

Pradinė situacija: sveikatos rodikliai – virš normos, o rizikos veiksnių – net keli

Pirmajame tyrimo etape, surinkus pradinę informaciją apie tiriamųjų sveikatos būklę (KMI, AKS, MTL) ir gyvensenos ypatumus (rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas, mityba), pastebėta, kad daugeliui tirtų „Altamedica“ pacientų buvo būdingi keli rizikos veiksniai vienu metu. Tai dar kartą patvirtina, kad ŠKL rizika dažniausiai nėra vieno faktoriaus pasekmė.

Atlikus tiriamųjų sveikatos būklės rodiklių vertinimą, nustatyta, kad tik sistolinio AKS vidurkis atitiko tikslines reikšmes. Kiti sveikatos būklės rodikliai viršijo rekomenduojamas normas. Vidutinis KMI siekė antsvorio ribą – 26,33 kg/m², diastolinio arterinio kraujospūdžio reikšmė buvo 81,3 mmHg, o mažo tankio lipoproteinų (MTL), „blogojo“ cholesterolio, koncentracija buvo 3,10 mmol/l, kuri viršijo tikslinę <1,8 mmol/l reikšmę didelės ŠKL rizikos asmenims.

Gyvensenos rodikliai taip pat atskleidė nepalankią situaciją – beveik trečdalis tyrime dalyvavusiųjų (31,4 proc.) rūkė, daugiau kaip pusė pacientų (59,3 proc.) nepasiekė rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, beveik 70 proc. nesilaikė subalansuotos mitybos principų, o alkoholį vartojo didžioji daugumą (84,9 proc.) tyrimo dalyvių.

Remiantis surinktais duomenimis, sudarytas ir pradėtas taikyti individualus 6 mėn. prevencijos priemonių planas. Jame nurodyti siektini KMI (˂25 kg/m²), AKS (<130/80 mmHg) ir MTL (<1,8 mmol/l) rodikliai. Taip pat pateiktos gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos, apimančios:

1. mitybos korekciją (vartojimą daugiau nei 200 g vaisių ir daržovių per dieną, 35–45 g skaidulų; saikingą riešutų ir žuvies kiekį; ribotą liesos mėsos, neriebių pieno produktų ir skystų augalinių aliejų kiekį; sočiųjų riebalų mažinimą iki 10 proc., transriebalų vengimą; druskos suvartojimo ribojimą iki 5–6 g per dieną; daug kalorijų turinčių produktų vengimą);
2. fizinio aktyvumo skatinimą (30–60 min. vidutinio intensyvumo kasdien);
3. alkoholio ir tabako vartojimo kontrolės rekomendacijos.

Pokyčiai po 6 mėnesių: ŠKL rizikos veiksniai kontroliuojami, o sveikatos rodikliai gerėja

Praėjus šešiems mėnesiams nuo individualaus prevencijos priemonių plano taikymo, atliktas pakartotinis pacientų vertinimas, naudojant tas pačias sveikatos būklės ir gyvensenos rodiklių nustatymo priemones. Surinktų duomenų rezultatai parodė, kad net ir be vaistų galima pasiekti reikšmingų pokyčių.

Per pusmetį rūkančiųjų dalis sumažėjo nuo 31,4 proc. iki 12,8 proc., o 16 pacientų visiškai atsisakė rūkymo. Nepakankamą fizinį aktyvumą padidino 17,6 proc. dalyvių, daugiau nei 20 proc.  pacientų pakeitė mitybos įpročius, o alkoholio atsisakė 14 proc. tiriamųjų. 

Keičiantis kasdieniams įpročiams, pagerėjo sveikatos rodikliai. Vienas aiškiausių prevencijos priemonių efektyvumo rodiklių – kraujospūdžio sumažėjimas. Vidutinė sistolinio arterinio kraujospūdžio reikšmė sumažėjo iki 123,6 mmHg, o diastolinio – iki 78,8 mmHg, – abu rodikliai pasiekė rekomenduojamas tikslines reikšmes (<130/80 mmHg). Net ir nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas yra svarbus, nes jis tiesiogiai mažina infarkto ir insulto riziką ateityje.

KMI ir MTL koncentracija išliko virš rekomenduojamų ribų. Tačiau KMI sumažėjo statistiškai reikšmingai – vidutiniškai 0,63 kg/m². Nors tai nedidelis pokytis, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad net toks svorio sumažėjimas mažina širdies ir kraujagyslių apkrovą. MTL kiekio pokytis po 6 mėn. nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05) – MTL sumažėjo vos 0,02 mmol/l, o tai reiškia, kad prevencijos priemonių planas MTL kiekio pokyčiui įtakos neturėjo.

Ką tai reiškia pacientams?

„Altamedica“ Šiaurės šeimos klinikoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad aktyvus dalyvavimas ŠKL prevencijos programoje yra susijęs su palankiais sveikatos būklės rodiklių ir gyvensenos pokyčiais. Per pusmetį pasiekti pokyčiai leidžia teigti, kad gyvenimo būdo korekcija gali prisidėti prie ŠKL rizikos veiksnių kontrolės. Tiesa, vien tik bendros rekomendacijos dažnai nėra pakankamos. Didžiausi pokyčiai pasiekiami tuomet, kai pacientui sudaromas aiškus, individualus prevencijos priemonių planas, užtikrinamas nuoseklus stebėjimas ir teikiamas grįžtamasis ryšys. Todėl „Altamedica“ šeimos klinikose ligų prevencija yra grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, o būtent tai atlieka svarbų vaidmenį gerinant pacientų sveikatos rodiklius.