Kūdikio mityba ir kalba: kuo tai susiję?
Valgymas yra vienas esminių žmogaus gyvybinių poreikių. Visavertė mityba ir tinkami maitinimosi įpročiai svarbūs visais amžiaus tarpsniais, ypač vaikystėje. Teigiama, kad kūdikio mityba susijusi ne tik su gyvybiniais poreikiais, bet ir kalbine raiška. Tad ką svarbu apie tai žinoti?
Kuo svarbi kūdikio mityba?
Valgydamas vaikas gauna energijos, kuri reikalinga kasdienei veiklai – judėjimui, žaidimui ar bendravimui. Tinkama kūdikio mityba užtikrina tipinį fizinį augimą, pakankamai ir įvairaus maisto reikia smegenų vystymuisi, įvairaus skonio ir konsistencijos maistas stiprina veido ir burnos raumenis. Maistas suteikia pasitenkinimo jausmą bei malonius pojūčius, o tai itin svarbu vaikui pažįstant pasaulį. Be to, maitinamas kūdikis aktyviai ir artimai bendrauja su tėvais, o nuo šio bendravimo priklauso tolesnė vaiko emocinė ir asmenybės raida. Taip pat nevertėtų pamiršti ir kalbinės raiškos.
Kūdikio mityba: žindymas ir pieno mišiniai
Daugumos mokslininkų nuomonė – vieninga – jei yra galimybė, kūdikis turėtų būti žindomas, nes tai turi įtakos ne tik emocinei asmenybės raidai, bet ir kietojo gomurio formavimuisi, apatinio žandikaulio paslankumui bei veido ir burnos raumenų stiprumui. Be to, JAV mokslininkai pažymi, kad kūdikiai, kurie maitinami mamos pienu, yra mažiau išrankūs maistui, nes jo skonis nuolat kinta, turi poskonių, priklausomai nuo motinos vartojamo maisto.
Kiti atlikti tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie nuo pat gimimo buvo maitinami iš buteliuko, turi žymiai silpnesnius veido ir burnos raumenis, dažniau pasižymi neaiškia kalba, netaisyklingu garsų tarimu. Svarbu nepamiršti ir čiulptuko naudojimo, kuris kūdikystėje nėra žalingas. Tiesa, po pirmojo gimtadienio jo reiktų atsisakyti, nes tada čiulptukas pradeda formuoti netaisyklingą sąkandį, netinkamą liežuvio poilsio padėtį, o tai gali lemti, kad paaugus reikės apsilankyti pas logopedą, vėliau – pas ortodontą.
Valgymo įpročių ir gebėjimų svarba skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais
Tėvai turėtų rūpintis ne tik visaverte kūdikio mityba, bet ir atkreipti dėmesį į valgymo gebėjimų raidos etapus, pradedant nuo:
-pieno ar mišinio,
-skystos košės,
-tirštos košės ar lengvai sukramtomo maisto, kurį galima valgyti rankomis, kietų užkandžių.
Amerikos Pediatrų draugijos teigimu, 4–6 mėn. kūdikis turi būti pradėtas maitinti kietesniu maistu, nes tai susieta su vaiko vystymusi. Anot mokslininkė K. Northstone, jei kūdikiai iki 10 mėn. nepradedami maitinti trintu maistu, vėliau jie linkę atsisakyti kieto maisto, o tai dažniausiai susiję su veido ir burnos raumenų silpnumu.
Dažnai tėvai neįvertina, kokia svarbi kūdikio mityba. Nuo to kaip, kada ir ką vaikas valgo, daugeliu atvejų priklauso ir kalbos raida. Jeigu artikuliacinių organų pirmoji funkcija – gyvybinė, tai antroji – garsų tarimas. Todėl labai svarbu nuo gimimo pradėti formuoti taisyklingus vaiko valgymo įgūdžius ir nepavėluoti tinkamai primaitinti.
Trintas maistas sulaukus dvejų?
Šiuo metu nieko nestebina daugybė virtuvinių prietaisų, tokių kaip – trintuvai, maisto ruošimo kombainai, ir gausybė įvairių vaikiškų tyrelių, kurias reikia tik pašildyti. Tiesa, tiek pieno mišiniai, tiek trintas maistas yra tinkamas iki tam tikro amžiaus ir neturi būti pastovus. Artėjant pirmajam gimtadieniui, kūdikio mityba ir požiūris į ją turi keistis. Pastebima nemažai atvejų, kai dvimečiai vis dar maitinami trintu maistu, o užkandžiai smulkinami iki mažų gabalėlių, kad nereikėtų vaikui per daug išsižioti.
Maitinant minkštu maistu vėlesniame amžiuje, daugeliui vaikų gali būti sunku atskirti liežuvio judesius nuo apatinio žandikaulio. Dėl to pakinta garsų tarimas – jie tariami netiksliai, liežuvio judesiai kompensuojami apatiniu žandikauliu ir artikuliuojami ne liežuviu kaip turėtų būti.
Kūdikio mityba ir liežuvio pasaitėlio plastika
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į liežuvio pasaitėlio plastikos poreikį. Ką tik gimusiam kūdikiui tai ypač svarbu, norint kokybiškai maitintis. Dažnu atveju liežuvio pasaitėlio plastika rekomenduojama esant žindymo, pilvo pūtimo ir kitoms problemoms. Kūdikystėje šis būdas itin veiksmingas, tačiau vėlesniame amžiuje būtina logopedo ar ortodonto konsultacija, nes atsiranda tam tikros rizikos pakartotinei plastikai.
Nereikėtų manyti, kad visi aprašyti atvejai, kurie nutinka auginant vaikus, yra panašūs ar vienodi. Dažnai problemos būna panašios, bet jų priežastys ir sprendimo būdai – skirtingi. Todėl kiekvienu atveju logopedinės pagalbos metodai skiriasi, priklausomai nuo individualių asmeninių ir išorinių veiksnių, turinčių įtakos maitinimui ir kalbai.
Straipsnį parengė klinikinė logopedė Kristina Murauskienė
