Mėlynasis pirmadienis: kaip įveikti užsitęsusią slogią nuotaiką?
Ar žinojote, kad trečiasis sausio pirmadienis – Mėlynasis pirmadienis (angl. Blue Monday) – liūdniausia metų diena? 2005 metais šią dieną taip pavadinti sugalvojo Didžiosios Britanijos kelionių agentūros, siekdamos paskatinti žmones keliauti ir pabėgti nuo šaltuoju metų laiku Šiaurės pusrutulio šalis slegiančios pilkumos. Nors nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių, kad iš tiesų ši diena yra liūdniausia, tačiau „Altamedica“ Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Indrė Marcinkevičienė pastebi, kad žiemos periodu, ne išimtis ir trečiasis sausio pirmadienis, yra pastebimas išaugęs pacientų, besikreipiančių į psichikos sveikatos specialistus, skaičius. Kodėl šiuo metų laiku būdinga slogesnė būsena ir kaip ją įveikti – pataria medicinos psichologė.
Nubėgtas šventinis maratonas ir Mėlynasis pirmadienis
Prabėgus didžiosioms metų šventėms ir sutikus Naujuosius Metus, vieni džiaugiasi pasibaigusiu šventiniu maratonu ir nurimę grįžta prie įprastos rutinos, kitus aplanko melancholija. Dažnai slogi nuotaika ima kamuoti dėl neapskaičiuotų finansinių resursų – dažnas dovanoms skiria daugiau, nei galėtų sau leisti, todėl sausį neretai tenka susiveržti diržus – atsisakyti pramogų ar susitikimų su draugais, kurie įprastai praskaidrina nuotaiką.
Kitus slogi pošventinė nuotaika aplanko dėl išsikeltų pernelyg ambicingų naujųjų metų tikslų, kurių įpusėjus sausiui vis dar nepavyksta įgyvendinti. Tiesa, ne visada sau išsikelti lūkesčiai būna per dideli, kartais pamirštama, kad įpročiams išsiugdyti reikia laiko – kai kuriems net daugiau nei pusės mėnesio, todėl dažnas per anksti nuleidžia rankas ir nusivilia savimi.
Tamsu tamsu, kur dairais
Nuotaiką gali temdyti ir dienos šviesos trukmė. Nors po Kalėdų dienos ima ilgėti, tačiau šviesos padidėjimas dar nepasijaučia, nes dažnas vis dar išeina ir grįžta iš darbo tamsoje.
Įprasta, kad žmonės psichologinius nuotaikos pokyčius jaučia tada, kai skirtingais metų laikais keičiasi dienos šviesos trukmė. Tai vyksta nepaisant gyvenimo būdo ar išorinių dirgiklių. Dienos trukmės įtaka mūsų psichologinei gerovei gali būti stebima pasireiškiančiomis nuotaikų kaitomis, miego sutrikimais, sustiprėjusiu liūdesio, nerimo ar vienišumo jausmu. Dažniausiai neigiami simptomai praeina ir pasiekia remisiją šiltuoju sezonu.
Sezoniškumo įtaka tiesiogiai susijusi ir su saulės vitamino trūkumu. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo ryšį tarp depresijos išsivystymo ir per mažos vitamino D koncentracijos kraujyje. Saulės vitamino trūkumas gali pasireikšti energijos trūkumu, pasyvumu, dažnu noru ilsėtis ir miegoti. Todėl papildžius šio vitamino atsargas organizme ne tik pagerėja nuotaika, bet ir tampa daug lengviau išgyventi tamsųjį sezoną.
Ką daryti, kad mėlynasis pirmadienis neužsitęstų?
Būkite fiziškai aktyvūs. Stenkitės palaikyti gerą fizinę sveikatą. Galite užsibrėžti paprastus ir sau malonius tikslus, susijusius su didesne fizine veikla, pvz., jei mėgstate šokti – užsileidę patinkančią muziką, kasdien namuose pašokite bent 10 min, arba eikite pasivaikščioti po jums širdžiai artimas vietas, o snieguotą dieną smagiai pačiuožinėkite ar paslidinėkite. Nepamirškite kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Tai itin naudinga ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai.
Planuokite. Susidėliokite dienos, savaitės ar net mėnesio planą. Tai padės apgalvoti tikslus, sukoncentruoti dėmesį į svarbius dalykus ir neliūdėti dėl slogių orų.
Bendraukite. Palaikykite bendravimą su artimaisiais, draugais, pažįstamais ar kolegomis. Kiekvieną dieną stenkitės su kažkuo pasišnekučiuoti, pasidalinti dienos įspūdžiais. Jei dirbate namuose, neišvengiamai esate labiau izoliuoti. Todėl ypač turėtumėte skirti laiko bendravimui. Nepamirškite, kad bendrauti galite ir virtualiai – telefonu ar vaizdo skambučiu. Nors skambutis neatstos gyvo susitikimo, tačiau tai ne ką prastesnis būdas išsipasakoti.
Padėkite vieni kitiems. Stenkitės padėti vieni kitiems bendruomenėje, pvz., su kolega kartu įveikite sunkesnę darbo užduotį ar kartu su kaimynais prie namų nukaskite sniegą. Tai padės stiprinti ryšius ir bendruomeniškumą bei sumažinti vienišumo jausmą.
Išbandykite ką nors naujo. Nauja veikla – puikus būdas įveikti rutiną. Meskite sau iššūkį kasdien veikdami kažką naujo – nesvarbu, ar tai bus dar niekad negamintas patiekalas ar naujas hobis. Kasdien mokydamiesi naujų dalykų suteiksite kasdienybei dinamikos, o naujos, širdžiai mielos veiklos pradžiugins. Be to, teigiamos emocijos padidins endorfinų kiekį ir sumažins streso hormonų lygį organizme.
Poilsis. Nepamirškite skirti laiko ne tik mėgstamai veiklai, bet ir poilsiui, ypač miego rutinai. Įsiklausykite į savo kūno poreikius ir juos atliepkite. Skirkite laiko sau – net jei nuspręsite nieko neveikti.
Apdovanokite save. Ar žinojote, kad žmogaus smegenys reaguoja į apdovanojimus? Už vieną ar kitą atliktą užduotį skirkite sau apdovanojimą – masažą, filmą ar knygą. Tai taps puikia motyvacija atliekant sunkias ar nemėgstamas užduotis.
Pasirūpinkite vitaminų ir mineralų atsargomis jūsų organizme. Nepamirškite atlikti būtinuosius vitaminų tyrimus, kurie leis įvertinti jų atsargas organizme. Kadangi šaltuoju metų sezonu maistingų medžiagų ir mineralų su maistu gauti sunkiau, prireikus vartokite maisto papildus.
Kreipkitės pagalbos. Svarbu suprasti, kad kartais jausti slogias emocijas yra visiškai normalu. Tiesa, jei jau kurį laiką jūsų nuotaika yra pablogėjusi ir tai trukdo kasdieniam funkcionavimui, naudinga pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu, nes užsitęsęs liūdnas laikotarpis gali byloti apie rimtesnes psichologines problemas.
Siekdami padėti sau įveikti iškilusius emocinius sunkumus – nerimą, dirglumą ar irzlumą, socialinę izoliaciją, dėl neaiškių priežasčių atsiradusį nuovargį – prisiminkite, kad esate ne vieni ir visada galite ieškoti specialistų pagalbos.