Mitybos piramidė – apversta aukštyn kojomis: kokie pokyčiai?
Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai pristatė naują mitybos piramidę. Joje ilgus metus galiojusios rekomendacijos apverčiamos aukštyn kojomis – mėsa, pieno produktai bei sveikieji riebalai atsiduria toje pačioje pakopoje kaip daržovės ir vaisiai, o grūdinės kilmės maisto produktai nustumiami į apačią. Naujieji pokyčiai vertinami nevienareikšmiai. Nors patarimas mažinti cukraus ir perdirbtų maisto produktų kiekį vertinamas palankiai, tačiau gyvulinės kilmės baltymų ir riebių pieno produktų akcentavimas – prieštaringas. Kaip pasikeitė mitybos piramidė ir ką šie pokyčiai reiškia? Pasakoja Gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė.
Grūdiniai produktai nebėra piramidės pagrindas
Tai galimai atspindi naujesnius mokslinius tyrimus, rodančius, kad didelė dalis šiandien vartojamų grūdinių produktų (ypač Amerikoje, kur ši piramidė pristatyta) yra rafinuoti ir stipriai apdoroti. Būtent tai greitai didina gliukozės kiekį kraujyje ir yra siejama su nutukimu bei cukriniu diabetu. Vadinasi, šis pokytis rodo tendenciją vertinti ne angliavandenių kiekį, o jų kokybę ir apdorojimo lygį.
Dėmesys šviežioms ir ankštinėms daržovėms, vaisiams ir natūraliam augaliniam maistui
Daržovės – toje pačioje pakopoje kaip ir mėsa ar pieno produktai, tačiau jų svarba išlieka. Tai gali atspindėti, kad maistingumas (skaidulomis, vitaminais ir fitocheminėmis medžiagomis turtingas maistas) mažina lėtinių ligų riziką.
Riebalai „reabilituoti“
Anksčiau vyravusios „low-fat“ (mažai riebalų turinčių produktų) rekomendacijos persvarstytos. Tyrimai rodo, kad natūralūs riebalai (alyvuogių aliejus, riešutai, žuvis) ir pakankamas jų suvartojimas yra svarbus širdies ir hormonų veiklai. Tiesa, nustatytos sočiųjų riebalų vartojimo ribos – mažiau kaip 10 % paros kalorijų. Taigi šis pokytis atspindi perėjimą nuo riebalų vengimo prie jų kokybės vertinimo.
Baltymai, pieno produktai ir mėsa perkelti į piramidės viršų
Naujose mitybos gairėse, labiau nei anksčiau skelbtose rekomendacijose, pabrėžiami baltymai ir įvardytas didesnis baltymų poreikis – 1,2–1,6 g/ kg per parą. Tai rodo, kad baltymai yra svarbūs. Tačiau būtina suprasti, kad baltymų iš riebių pieno produktų ir raudonos ar perdirbtos mėsos dažnai suvartojama per daug. Tai gali turėti įtakos širdies sveikatai, blogajam cholesteroliui (MTL) ir lėtinėms ligoms. Taigi pokytis atspindi tendenciją didinti baltymų suvartojimą, tačiau sveikatai palankiau yra vartoti kuo įvairesnius baltymų šaltinius – tiek liesus gyvulinius, tiek augalinius.
Ribojamas pridėtinis cukrus ir perdirbtas maistas
Šis pokytis tiesiogiai susijęs su augančiu perdirbto maisto („fast food“) vartojimu ir jo sąsajomis su lėtinėmis ligomis. Naujoji piramidė atspindi grįžimą prie „tikro“, minimaliai apdoroto maisto nuo paruoštų, perdirbtų patiekalų.
Nors senoji mitybos piramidė kritikuota, nes labiau rėmėsi makroelementų proporcijomis ir nepakankamai vertino, kaip maistas yra pagamintas ir apdorotas, naujoji mitybos piramidė irgi negali būti griežtas „receptas“. Nuo universalių taisyklių svarbu pereiti prie individualios mitybos, pritaikytos pagal individualius poreikius, gyvenimo būdą ir sveikatos būklę, teigia gyvensenos medicinos specialistė Evelina.

