Kraujagyslių chirurgas – ne tik išsiplėtus venoms: kada kreiptis?
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos – viena dažniausių vyrų ir moterų mirties priežasčių visame pasaulyje. Prie šios nedžiuginančios statistikos prisideda ir uždelstas vizitas pas gydytoją kraujagyslių chirurgą. Reguliari profilaktika ir rizikos veiksnių vengimas – pirmieji žingsniai, siekiant užkirsti kelią kraujagyslių ligoms. Tad kokie veiksniai didina riziką susirgti kraujagyslių ligomis ir kada reikalingas kraujagyslių chirurgas?
Genetika ir sėdimas darbas – pagrindiniai kraujagyslių ligų rizikos veiksniai
Siekiant išvengti kraujagyslių ligų, svarbu žinoti ir įvertinti rizikos veiksnius. Bene dažniausia kraujagyslių ligų priežastis – genetika. Rizika susirgti kraujagyslių ligomis didėja, jei tėvai, seneliai ar kas nors kitas giminėje yra sirgęs ar turėjęs kraujagyslių problemų.
Taip pat reikšmingas rizikos veiksnys – darbo pobūdis ir sėslus gyvenimo būdas. Kraujagyslių ligomis vis dažniau skundžiasi dirbantys sėdimą (biuro darbuotojai, kasininkai tolimųjų reisų vairuotojai) ar stovimą darbą (gamyklų darbuotojai). Kraujagyslių ligas gali paskatinti ne tik ilgos darbo valandos, bet ir tam tikri įpročiai, pvz., sėdėjimas užsikėlus koja ant kojos. Net ir toks, atrodytų, niekuo nepavojingas įprotis, gali sutrikdyti kraujo tėkmę ir skatinti pėdų tirpimą.
Kalbant apie įpročius, rūkymas taip pat didina kraujagyslių ligų riziką. Remiantis PSO duomenimis, net 12 % mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų sukelia tabako rūkymas. Rūkant dervos, patekusios į organizmą, padengia plaučius ir blokuoja kvėpavimo takus, o nikotinas priverčia širdį stipriau plakti ir spazmuoti kraujagysles. Todėl, nepaisant rūkančio asmens biologinio amžiaus, rūkymas skatina kraujagysles anksčiau susidėvėti.
Prie kraujagyslių ligų rizikos didėjimo taip pat prisideda stresas, nesubalansuota mityba, antsvoris ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ypač „blogojo“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, kuris įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
Nors statistiškai kraujagyslių ligos dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus pacientams, minėtieji rizikos veiksniai skatina kraujagyslių ligų išsivystymą vis jaunesniame amžiuje. Todėl net ir priklausantys vidutinio amžiaus grupei turėtų stebėti kūno siunčiamus signalus ir užsiregistruoti konsultacijai, kad gydytojas kraujagyslių chirurgas galėtų įvertinti simptomus ir prireikus skirti gydymą.
10 signalų, kada reikalingas kraujagyslių chirurgas
Atsižvelgiant į kraujagyslių ligų simptomatiką, sunerimti reikėtų pastebėjus bent vieną iš šių požymių:
- Jaučiant kojų sunkumą, maudimą, tinimą, šalimą, aptirpimą ar kamuojant mėšlungiui (ypač nakties metu).
- Ramybės būsenoje jaučiant kojų skausmą.
- Pajutus blauzdų niežulį ar atsiradus mėlynėms.
- Pakitus bent vienos kojos temperatūrai.
- Pasireiškus protarpiniam šlubumui.
- Ant kojų pastebėjus išryškėjusį kapiliarų tinklą.
- Išsiplėtus kojų venoms – užčiuopiant ir (ar) vizualiai pastebint gumbelius (venų varikozė).
- Pastebėjus atsiveriančias žaizdas (trofinės opos) pamėlusį ar pajuodusį pirštą, pėdos sritį.
- Sutrikus pusiausvyrai.
- Svaigstant galvai ar spengiant ausyse.
Svarbu nedelsti ir registruotis kraujagyslių chirurgo konsultacijai vos pastebėjus pirmuosius simptomus. Konsultacijai gali nukreipti šeimos gydytojas arba pats pacientas gali užsiregistruoti savarankiškai. Siekdamas įvertinti paciento būklę, kraujagyslių chirurgas pirmiausia atlieka echoskopiją. Tai padeda tiksliai nustatyti kaklo, rankų arba kojų kraujagyslių sienelių susiaurėjimą ar sustandėjimą, taip pat įvairius giliųjų venų pakitimus. Diagnozavęs kraujagyslių sutrikimus, gydytojas kraujagyslių chirurgas toliau skiria reikiamą gydymą – neinvazines procedūras ar chirurgines intervencijas.
Verta nepamiršti, kad, pasireiškus kraujagyslių ligoms, pirminėse stadijose daugelis nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga, todėl reguliari profilaktika – patikimiausias būdas laiku diagnozuoti kraujagyslių ligas.
