Vaikų skiepijimas – vienas efektyviausių būdų apsaugoti atžalas nuo infekcinių ligų ir sumažinti jų komplikacijų riziką. Natūralu, kad tėvams, priimantiems sprendimą dėl vaikų skiepijimo, gali kilti įvairių klausimų – ar vakcinos yra saugios, ar nepasireikš pavojingas šalutinis poveikis, o gal verčiau persirgti? Dėl informacijos gausos atsakymai į šiuos klausimus neretai apipinti mitais. Siekdama padėti išsklaidyti tėvams kylančias abejones, „Altamedica“ Lašo klinikos vaikų ligų gydytoja Giedrė Aukštakalnienė paneigia dažniausius mitus apie vaikų skiepijimą. „Pavojingos infekcinės ligos – išnykusios, todėl vaikų skiepjimas nebūtinas“ Tai labai pavojingas mitas! Turime suprasti, nors kai kurios infekcinės ligos yra suvaldytos visuotinės vakcinacijos dėka, jos nėra visiškai
Sensorinės sistemos, arba kitaip vadinami pojūčiai, padeda mažyliams suprasti iš aplinkos gaunamus signalus penkiais jutimais, kuriuos puikiai visi žinome (lytėjimas, rega, klausa, skonis, uoslė), bei trimis papildomomis sensorinėmis sistemomis, tokiomis kaip vestibulinė, propriocepcinė ir interocepcinė. Taigi, mažyliai, kaip ir mes, suaugusieji, turi ir naudojasi net aštuoniomis pojūčių sistemomis. Sensorinė integracija yra svarbi kūdikio vystymuisi, nes per ją kūdikiai mokosi apie save ir pasaulį. Tačiau, kas nutinka, jei sensorinė integracija sutrinka? Kaip atpažinti sensorinės integracijos disfunkciją ir ką daryti tėvams tai pastebėjus? Į šiuos klausimus atsako „Altamedica“ Vaikų reabilitacijos klinikos ergoterapeutės Jūratė Žemaitytė ir Brigita Nauckūnaitė. Sensorinė integracija: kaip kiekvienas pojūtis
Turbūt, sutiksite, kad, kalbėdami apie lėtines ligas, įprastai įsivaizduojame vyresnio amžiaus žmones. Tačiau vis dažniau lėtiniai sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, antsvoris, aukštas kraujospūdis, gliukozės tolerancijos sutrikimai, itin dažnos peršalimo ligos, tampa kasdienėmis vaikų ligų gydytojo kabinete sprendžiamomis problemomis. Sprendžiant lėtines vaikų sveikatos problemas, efektyviai pasitarnauja gyvensenos medicinos specialistas, taikantis gyvensenos medicinos principus. Tiesa, yra du sveikatos problemų sprendimo keliai. Pirmasis – jau atsiradus problemai ją spręsti aktyviai keičiant gyvenseną pagal individualius poreikius. Antrasis, laikomas medikų siekiamybe, – nuo mažens vaikams sąmoningai diegiant sveikatai palankios gyvensenos įpročius. Kaip sėkmingai žengti pasirinktu keliu, siekiant valdyti ar užkirsti kelią lėtinėms ligoms, pasakoja „Altamedica“ Lašo
Šiuolaikinių vaikų gyvenimas yra neatsiejamas nuo išmaniųjų įrenginių, traukiančių atžalas it magnetų. Atrodo, net pats nerimastingiausias vaikas, pasiėmęs į rankas telefoną, staiga nurimsta ir dėmesį sutelkia į vaizdus ekrane net nepastebėdamas, kas vyksta aplinkui. Kaip pastebi „Altamedica“ ergoterapeutė Jūratė Žemaitytė, gydytojai ir specialistai sutaria, kad išmanieji įrenginiai turi neigiamos įtakos vaikų emocinei ir fizinei sveikatai. Todėl jų naudojimą būtina riboti. Gyvename skaitmeniniame amžiuje, kuriame kasdienybė be ekranų, turbūt, neįsivaizduojama. Todėl specialistei uždavėme kelis tėvams rūpimus klausimus – kaip efektyviai riboti ekranų laikų, koks laikas nėra žalingas ir kas slypi po terminu „ekraninis autizmas“? Žvilgtelkime į ekranus. Išmanieji įrenginiai: pradžių pradžia
„Altamedica“ kartu su Norvegijos Psichoanalizės institutu 2021–2024 m. metais vykdė projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“. Šio projekto tikslas – moksliniais tyrimais grįstą ugdymo metodą, skirtą darbui su autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčiais vaikais, pradėti taikyti Lietuvoje. Projekto įgyvendinimo metu taip pat stengtasi keisti visuomenės požiūrį į ASS turinčius asmenis ir mažinti psichologinių sutrikimų turinčių asmenų patiriamą socialinę atskirtį. Projektą vainikavo vasario 1 d. nuotoliu vykusi konferencija „SCERTS modelis nauja metodika darbui su autistiškais vaikais: kaip sekėsi ją pritaikyti Lietuvoje?“ Konferencijoje dalyvavo SCERTS mokymų dalyviai – pedagogai, bendruomenių ir savivaldybių atstovai bei autistiškus vaikus auginantys tėvai. Prie konferencijos taip pat prisijungė
Spalvos – pirmasis požymis, kurį kūdikiai gali atskirti. Nustatyta, kad naujagimiai pirmiausia suvokia tik baltą ir juodą spalvas. Tačiau vėliau mažylio emociniame pasaulyje vyksta radikalūs pokyčiai. Kaip įtraukti spalvas į mažylių gyvenimą ir ką apie jas svarbu žinoti komentuoja „Altamedica“ Vaikų reabilitacijos klinikos ergoterapeutė Jūratė Žemaitytė. Spalvos iki pirmųjų gyvenimo metų Gimus mažyliui pirmuosius keletą mėnesių rekomenduojama naudoti juodai baltus paveikslėlius. Tuomet po truputį įvedinėti raudoną spalvą. Šias juodas, baltas, raudonas korteles rekomenduojama rodyti maždaug 20 cm atstumu nuo mažylio akių. Kortelės puikiai pasiteisina norint skatinti kūdikio gulėjimą ant pilvuko ar ilginant pilvuko laiką dienos eigoje. Kai mažylis reiškia susidomėjimą
Vykstant teroristinės organizacijos „Hamas“ atakoms prieš Izraelį, įvairiuose socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta karo vaizdai ir skatinamas vaikų nerimas. Kaip teigia „Altamedica“ medicinos psichologė Milita Judzinskė, smurtas, žiaurūs teroristinių atakų vaizdai ir kitas stresą keliantis turinys socialiniuose tinkluose neigiamai veikia vaikų psichinę ir emocinę sveikatą. Žiaurus turinys ir vaikų nerimas: kaip tai veikia vaikų sveikatą? Nuolat žiūrint grėsmingus vaizdus ir smurto aktus, atsiranda streso ir nerimo epizodų, kurie gali sutrikdyti smegenų ir kitų organų sistemų vystymąsi, padidina vaiko širdies ritmą ir kraujospūdį bei streso hormonų gamybą. Pernelyg didelis arba ilgalaikis vaiko atsakas į stresą taip pat gali turėti neigiamos įtakos mokymosi
Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta – tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) – viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių. Tačiau Lietuvoje dirbantiems specialistams ir šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, trūksta moksliniais tyrimais paremtos informacijos darbui su jais. Todėl „Altamedica“ kartu su Norvegijos psichoanalizės institutu 2021 m. pradėjo vykdyti projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“. Šio projekto tikslas – sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje naują metodiką darbui su ASS turinčiais vaikais, apmokant specialistus ir šeimos narius. Šiuo projektu taip pat siekiama keisti visuomenės požiūrį į ASS asmenis bei mažinti psichologinių sutrikimų turinčių asmenų patiriamą socialinę atskirtį. Daugiausiai kompetentingų specialistų, galinčių dirbti su ASS asmenimis, yra Lietuvos didžiuosiuose
Valgymas yra vienas esminių žmogaus gyvybinių poreikių. Visavertė mityba ir tinkami maitinimosi įpročiai svarbūs visais amžiaus tarpsniais, ypač vaikystėje. Teigiama, kad kūdikio mityba susijusi ne tik su gyvybiniais poreikiais, bet ir kalbine raiška. Tad ką svarbu apie tai žinoti? Kuo svarbi kūdikio mityba? Valgydamas vaikas gauna energijos, kuri reikalinga kasdienei veiklai – judėjimui, žaidimui ar bendravimui. Tinkama kūdikio mityba užtikrina tipinį fizinį augimą, pakankamai ir įvairaus maisto reikia smegenų vystymuisi, įvairaus skonio ir konsistencijos maistas stiprina veido ir burnos raumenis. Maistas suteikia pasitenkinimo jausmą bei malonius pojūčius, o tai itin svarbu vaikui pažįstant pasaulį. Be to, maitinamas kūdikis aktyviai ir











