Policistinių kiaušidžių sindromas: kaip jį atpažinti ir gydyti?
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – vaisingo amžiaus moterų liga, lemianti reprodukcinės funkcijos, metabolinius ir psichologinius sutrikimus. Šis sindromas nustatomas maždaug 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų. Tiesa, diagnostika dažnu atveju yra uždelsta, o iki 70 % atvejų lieka nediagnozuoti. Nors tikslios ligos priežastys nėra žinomos, didesnę riziką susirgti patiria moterys, turinčios genetinį polinkį ar sergančios nutukimu. Plačiau apie šios ligos įtaką fizinei ir emocinei sveikatai pasakoja „Altamedica“ gydytoja endokrinologė Erika Givony, gydytoja akušerė ginekologė Diana Ripinskė ir medicinos psichologė Milita Judzinskė.
Vargina aknė, padidėjęs svoris ir plaukuotumas – galbūt tai policistinių kiaušidžių sindromas?
Gydytoja endokrinologė Erika Givony teigia, kad moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu, dažniausiai skundžiasi padidėjusiu kūno svoriu, bėrimu ir padidėjusiu plaukuotumu, mediciniškai vadinamu hirsutizmu. Esant policistinėms kiaušidėms, sutrinka įprasta vyriškųjų hormonų veikla, todėl plaukuotumas ima varginti veido srityje, ties smakru, viršutine lūpa. Taip pat kitose kūno vietose – krūtinės zonoje ar apatinėje pilvo dalyje.
Sutrikusi kiaušidžių veikla nulemia ir medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių ima didėti kūno svoris, ypač pilvo srityje. Be to, dažnai diagnozuojami angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys cukrinio diabeto ligos išsivystymą. Taip pat gali pasireikšti cholesterolio apykaitos sutrikimai ar net arterinė hipertenzija.
Gydytoja Erika pastebi, kad vyriško tipo plaukuotumas ir bėrimas pacientėms nyksta gydant sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis, kurios sumažina androgenų perteklių. Hirsutizmą galima naikinti naudojant ir vietines priemones, tokias kaip lazerinė depiliacija. Vartojant medikamentus, tačiau išliekant aknei, tikslinga gydytojo dermatovenerologo apžiūra dėl galimų kitų odos ligų.
Siekiant pagerinti medžiagų apykaitą ir mažinti kūno svorį, pacientėms rekomenduojama reguliariai mankštintis ir užsiimti vidutinio aktyvumo fizine veikla bent 150 minučių per savaitę. Be to, tikslinga užsiregistruoti gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai dėl mitybos rekomendacijų, – teigia specialistė.
Taip pat pravartu mažiau vartoti kepto ir sočiųjų riebalų turinčio maisto, vengti alkoholio ir aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų, tokių kaip saldumynai, saldūs gėrimai, ryžiai, kvietinių miltų patiekalai. Gydytoja primena, kad į mitybos racioną verta įtraukti baltyminių produktų, valgyti daugiau žuvies, vartoti kokybišką alyvuogių aliejų, pilno grūdo makaronus ir miltus. Dažniau rinktis nekrakmolingas daržoves, tokias kaip špinatai, salotos, pomidorai, grybai, paprikos, brokoliai, o vaisius pasilikti desertui.
Gydytoja endokrinologė Erika Givony teigia, kad moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu, dažniausiai skundžiasi padidėjusiu kūno svoriu, bėrimu ir padidėjusiu plaukuotumu,
Policistinių kiaušidžių sindromas – nuosprendis (ne)vaisingumui?
Pagrindinė nevaisingumo priežastis moterims, kurioms diagnozuotos policistinės kiaušidės, yra nevykstanti ovuliacija. Tai patvirtinama atliekant progesterono tyrimą antroje ciklo pusėje. Moterims, kurios siekia pastoti ir turi antsvorio, pirmiausia rekomenduojama gyvenimo būdo ir svorio korekcija. Įrodyta, kad atsikračius 5–10 % kūno svorio, gali savaime atsinaujinti ovuliacija, – teigia gydytoja akušerė ginekologė Diana Ripinskė. Jei tai nepadeda, atliekama ovuliacijos stimuliacija vaistais, siekiant subrandinti folikulą ir sukelti ovuliaciją. Dažnai ovuliacijos stimuliacijos metu moteris taip pat vartoja ir metforminą, kuris reguliuoja insulino apykaitą. Įrodyta, kad vartojant šį vaistą kartu su ovuliacijos stimuliacija padidėja nėštumo tikimybė.
Visgi, jei ovuliacijos stimuliacija neefektyvi pusę metų, moteris nukreipiama vaisingumo specialistams dėl pagalbinio apvaisinimo priemonių. Dažnai šiame kelyje prireikia daug kantrybės, nes rezultatai paprastai nebūna greiti, o nesėkmę lydi nusivylimas. Tačiau šios moterys su nevaisingumu dažniau susiduria dar jauname amžiuje, kada kiaušidžių rezervas yra pakankamas, todėl sėkmingo nėštumo tikimybė yra didesnė, – tikina gydytoja.
Įrodyta, kad atsikračius 5–10 % kūno svorio, gali savaime atsinaujinti ovuliacija, – teigia gydytoja akušerė ginekologė Diana Ripinskė.
Policistinių kiaušidžių sindromas ir emocinė sveikata: kaip sau padėti?
Ši liga sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimus, kurie neretai turi įtakos emocinei sveikatai. Medicinos psichologė Milita Judzinskė teigia, kad hormoniniai pokyčiai gali daryti tiesioginę įtaką smegenų neurotransmiteriams, kurie yra atsakingi už nuotaiką. Todėl gali sumažėti serotonino (vadinamojo laimės hormono) gamyba, o tai gali sukelti emocinius svyravimus. Be to, padidėjęs androgenų kiekis gali skatinti kortizolio (streso hormono) gamybą, kuris yra susijęs su padidėjusiu nerimu, dirglumu ir emociniu nestabilumu, – pasakoja specialistė. Dėl hormoninių svyravimų emocijos gali tapti nepastovios, todėl padidėja jautrumas kasdieniams stresoriams.
Medicinos psichologė pastebi, kad nerimas, susijęs su šia liga, gali pasireikšti įvairiais būdais: padidėjusiu jautrumu aplinkos įtakai, bendru dirglumu, nerimastingumu, o kai kurios moterys gali patirti panikos atakas ar net socialinį nerimą. Prie emocinio disbalanso prisidėti gali ir nusivylimas savo kūnu ar stiprus savivertės sumažėjimas, kilus sunkumų susilaukti vaikų. Policistinių kiaušidžių sindromas gali sukelti stiprų emocinį nusivylimą, stresą ir jausmą, kad kūnas neveikia taip, kaip turėtų. Tai gali lemti izoliaciją, mažesnį pasitikėjimą savimi, nuolatinį liūdesį ar nerimą dėl ateities. Neretai moterys gali jausti beviltiškumą ar net kaltės jausmą. Tačiau svarbu suprasti, kad šią ligą galima valdyti gyvensenos pokyčiais, medicinine ir psichologine pagalba. Todėl specialistė dalijasi psichologinėmis rekomendacijomis moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu.
Policistinių kiaušidžių sindromas gali sukelti stiprų emocinį nusivylimą, stresą ir jausmą, kad kūnas neveikia taip, kaip turėtų.
Psichologinės rekomendacijos moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu
- Priimkite savo kūną – supraskite, kad PKS yra medicininė būklė, o ne jūsų kaltė. Mokykitės priimti save ir neleiskite ligai apibrėžti jūsų vertės.
- Ieškokite emocinės paramos – pasikalbėkite su artimaisiais, draugais arba prisijunkite prie palaikymo grupių, kuriose dalijamasi patirtimi ir patarimais.
- Kreipkitės į specialistus – medicinos psichologai ar psichoterapeutai gali padėti išmokti valdyti nerimą, stresą ir depresiją.
- Skirkite dėmesio fizinei veiklai – reguliarus fizinis aktyvumas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir padeda mažinti nerimą bei depresiją, išskiriant endorfinus.
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas – meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ar sąmoningumo praktikos gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būseną.
- Subalansuokite mitybą – sveika mityba, turinti mažą glikeminį indeksą, gali padėti kontroliuoti insulino kiekį ir hormonų pusiausvyrą, taip mažindama emocinius svyravimus.
- Atraskite malonias veiklas – užsiimkite veiklomis, kurios suteikia džiaugsmo ir padeda atitraukti mintis nuo ligos: kūryba, kelionės, skaitymas ar kitos pomėgių sritys.
- Venkite savikritikos – stenkitės būti švelnios sau ir nesigraužti dėl dalykų, kurių negalite kontroliuoti. Pozityvus vidinis dialogas gali padėti išlaikyti geresnę emocinę savijautą.
Pastebite policistinių kiaušidžių sindromui būdingus simptomus? Kreipkitės į „Altamedica“ specialistus, kurie visapusiškai padės pasirūpinti Jūsų fizine ir emocine sveikata, drauge gydydami ligos simptomus