Psichoterapija: kada pradėti, į ką kreiptis ir kam nusiteikti?
Vis daugiau asmenų, susidurdami su sunkumais, kreipiasi pagalbos, tačiau kartais dėl vidinių abejonių ar klaidingų įsitikinimų rūpintis savo emocine sveikata vis dar vengiama. Siekiant be baimės rūpintis emocine sveikata, reikėtų suprasti, kokia pagalba (psichoterapija, medikamentai ir kt.) teikiama, koks laukia procesas ir kokie specialistai ją teikia. Tuomet daug lengviau pagalbos paprašyti ir ją priimti.
Ar verta kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus prevenciškai?
Jei žmogui kyla mintys, jog jam galbūt būtų naudinga ar reikalinga apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistą, tikrai nereikėtų šių minčių atmesti. Savo psichikos sveikata svarbu rūpintis ir prevenciškai, net ir neturint psichikos sveikatos sutrikimų ar ūmių simptomų. Tai reiškia, kad, jei vargina sunkios mintys, nelengva dėlioti, planuoti laiką, smalsu suprasti elgesio modelius, drąsiai galima kreiptis pagalbos į specialistą. Jis padės geriau suprasti save ir savo jausmus.
Kuo skiriasi psichologas, pschoterapeutas ir psichiatras?
Ieškant specialisto sunkumams spręsti, susiduriama su sąvokomis psichiatras, psichologas, psichoterapeutas. Dažnai sunku suprasti, kuo skiriasi psichologas nuo psichiatro, psichiatras nuo psichoterapeuto. Kartais neaišku, kaip vienas žmogus gali būti ir tas, ir tas. Siekiant suprasti šių skirtumų esmę, svarbu įsidėmėti kelis esminius aspektus.
Psichologas yra specialistas, turintis socialinių mokslų išsilavinimą ir galintis teikti psichologinio konsultavimo paslaugas. Taip pat atlikti psichologinius įvertinimus, vesti psichoedukacines paskaitas ar mokymus įvairiais psichikos sveikatos klausimais. Psichologai pateikia vertinimų išvadas, tačiau diagnozių nenustato ir vaistų neišrašinėja. Psichologai gali būti skirtingų krypčių ir dirbantys ne tik sveikatos priežiūros sistemoje, tačiau ir versle, personalo, teisės, ugdymo ar kitose srityse.
Psichiatras yra specialistas, turintis medicinos išsilavinimą ir galintis teikti ne tik psichiatrines konsultacijas, tačiau ir skirti medikamentinį gydymą. Be to, gali nustatyti psichiatrinę diagnozę ar numatyti kompleksinio gydymo planą įvairių psichikos sutrikimų ar sunkumų atveju.
Psichoterapeutas yra specialistas, baigęs podiplomines psichoterapijos studijas. Jis teikia psichoterapinį gydymą / konsultavimą turintiems įvairių psichologinių problemų, sutrikimų ar tiesiog siekiantiems geriau pažinti save. Psichoterapija gali būti kombinuojama su medikamentiniu gydymu, bet psichoterapeutas įprastu atveju vaistų neišrašinėja. Psichoterapeutais gali tapti tiek psichologai, tiek psichiatrai.
Psichoterapija: koks procesas laukia?
Psichoterapijos procesas nėra lengvas. Tikėtina, kad pradėję lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą turėsite mintimis sugrįžti į sudėtingas situacijas, kurias galbūt norėjote užmiršti, nenorėdami „jaustis blogai“. Psichoterapijos procese kviečiama leisti sau jaustis visaip ir kalbėti apie tai, apie ką galbūt nesinori kalbėti, todėl kartais ir gali būti sunku. Gali kilti minčių: „man tik blogiau“, „kam vėl tai liesti, juk tai aš jau pragyvenau“, „gal man net nereikia psichoterapijos“, „aš ir taip turiu su kuo pasikalbėti“. Svarbu suprasti, kad psichoterapija nėra tiesiog pasikalbėjimas. Tai procesas, kuris abipusio pasitikėjimo ir atsivėrimo pagalba leidžia žmogui geriau suprasti save ir keisti įsisenėjusius elgesio modelius.
Siekiant asmenybės ir elgesio pokyčių, neužtenka apsilankyti psichoterapeuto kabinete keletą kartų, dažniausiai šis procesas trunka mėnesius ar net metus. Jei žmogus ieško palaikomosios pagalbos arba jam svarbu jaustis geriau tik kurį laiką, gali užtekti keleto susitikimų. Tačiau, kalbant apie didesnius pokyčius ir simptomų mažinimą ilgalaikiame kontekste, dažnai prireikia ilgalaikio darbo ir didelių pastangų. Kartais žinojimas, kad reikės skirti daug išteklių, norint pasiekti ilgalaikį pagerėjimą, nuvilia.
Tačiau svarbu pagalvoti apie kitus gyvenimo pokyčius, kurie taip pat neateina per savaitę. Pavyzdžiui, siekdami sutvirtinti savo kūną, turime nuosekliai ir ilgą laiką lankytis sporto klube, įsipareigojame dėl pokyčių patirti diskomfortą, atsisakyti kažko malonaus. Tad ir su psichikos sveikata panašiai – negalima tikėtis, kad gijimo procesas bus lengvas, trumpas ir tik malonus. Kaip bebūtų, specialistas, sutikęs dirbti kartu, stengiasi, kad terapiniame procese pacientas jaustųsi saugiai ir, nepaisydamas sunkumų, norėtų tikslo siekti.
Kalbant apie sudėtingesnes būkles, psichikos sutrikimus ar krizes, dažnai joms įveikti reikalinga kompleksinė pagalba (keleto specialistų ar dienos stacionaro paslaugos). Psichikos sveikatos sutrikimų atvejais psichoterapinis gydymas dažnai kombinuojamas su medikamentiniu.
Straipsnį parengė medicinos psichologė-psichodinaminės psichoterapijos kandidatė Agnė Kuprėnienė