Vitaminas D: saulės vitamino svarba mūsų organizmui
Ar kada susimąstėte, kad dėl prastos savijautos, nuolat jaučiamo nuovargio ir dažnai užklumpančių peršalimo ligų gali būti kaltas vos vieno vitamino trūkumas? Neretai tokius simptomus lemia vitaminas D.
Atšalus orams mūsų organizme vitamino D atsargos gerokai išsenka, todėl imame jausti sveikatos pablogėjimą.
Vasarą vitamino D atsargomis mus aprūpina saulė, tačiau net ir karts nuo karto mėgaujantis saulės voniomis mūsų organizmas neapsirūpina pakankamu jo kiekiu. Tam, kad įsisavintume pakankamai vitamino D, saulėje be apsauginių kremų ir atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus reikėtų pabūti bent 10–15 minučių per dieną, o tai padaryti mūsų klimato zonoje gan keblu.
Profilaktiškai išsitirti vitamino D kiekį organizme ypač rekomenduojama nėščiosioms, kūdikiams ir paaugliams, vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims, turintiems viršsvorį, sergantiems cukriniu diabetu, navikinėmis, širdies ir kraujagyslių, inkstų, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis, turintiems aukštą arterinį kraujospūdį.
Kas yra vitaminas D?
Vitaminas D – riebaluose tirpus vitaminas, kurio biologinis efektas yra labai platus, o nauda visokeriopa. Vitaminą D sudaro du atskiri vitaminai – D2 ir D3. Vitaminas D3 gaminasi mūsų odoje, ją veikiant UVB spinduliams, taip pat jo gauname kartu su gyvuliniu maistu. Vitaminą D2 pasisaviname tik su augaliniu maistu.
Vitamino D įsisavinimas nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Su maistu ar per odą pagamintas vitaminas D yra neaktyvus, tokios formos jo organizmas nepasisavina. Todėl vyksta eilė reakcijų, kurių metu neaktyvi Vitamino D forma aktyvinama. Ta aktyvacija vyksta kepenyse (vitDà25(OH)D), vėliau inkstuose (25(OH)Dà1,25(OH)D). Todėl jei yra kepenų funkcijos sutrikimas ar inkstų nepakankamumas, aktyvus vitaminas D nesusidaro. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti jau aktyvias vitamino D formas.
Kodėl vitaminas D svarbus organizmui?
Vitaminas D svarbus ne tik suaugusiesiems. Ypač svarbu pakankamą jo kiekį užtikrinti kūdikių ir vaikų organizmuose. Jo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Vaikams gali išsivystyti rachitas, o jam progresuojant gali deformuotis stuburas, žandikauliai, kaukolė, sutrikti dantų augimas. Suaugusiesiems dėl vitamino D trūkumo gali išsivystyti osteoporozė, suminkštėti kaulai, kilti kvėpavimo takų ir širdies ligų rizika. Esant ilgalaikiam vitamino D trūkumui, gali prasidėti raumenų silpnumas, kaulų skausmai ar net lūžiai.
Tyrimais nustatytas ir vitamino D stokos ryšys su kitų ligų išsivystymu – astma, nutukimu, cukriniu diabetu, depresija, kai kuriomis vėžinėmis ligomis, tuberkulioze, išsėtine skleroze, Alzhaimerio liga ir kitomis. Taip pat nustatyta, kad kasdien gaunant reikiamą vitamino D kiekį galima sumažinti vėžio atsiradimo riziką ir jo plitimą tiems, kam liga jau nustatyta.
Pagrindiniai požymiai, kad jums trūksta vitamino D
- Jaučiatės pavargę, nuolat jaučiate energijos stygių, pervargimą, norite gulėti ar miegoti? Tokia savijauta gali varginti net ir esant nedideliam vitamino D trūkumui.
- Dažnai sergate peršalimo ligomis? Dėl vitamino D trūkumo organizme silpnėja mūsų imuninė sistema, todėl dažniau sergame peršalimo ligomis, gripu ar kitomis virusinėmis ligomis.
- Nuolat esate prastos nuotaikos, nervingi, pastebite depresijos požymius? Kai organizme trūksta vitamino D, susilpnėja ir nervinė sistema – ypač dažnai tai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Organizme atstačius vitamino D kiekį, pastebimas ženklus pagerėjimas ir net sušvelnėja depresijos požymiai.
- Jaučiate raumenų, nugaros skausmus? Nuolat jaučiant šiuos skausmus vertėtų pasitikrinti vitamino D kiekį organizme.
- Ilgai negyja žaizdos? Trūkstant vitamino D organizmas prasčiau kovoja su įvairiomis infekcijomis ir uždegiminiais procesais, lėčiau gyja žaizdos.
- Slenka plaukai? Tai vienas pagrindinių požymių, rodantis, kad organizmui gali trūkti vitamino D. Tiesa, dažniau su plaukų slinkimu susiduria moterys.
- Kamuoja aukštas kraujo spaudimas? Vitaminas D padeda reguliuoti kraujo spaudimą, todėl, kai jo trūksta, kraujospūdis gali būti nepastovus.
Verta įsiminti, kad vitamino D stokos pradžią organizme gali parodyti tik kraujo tyrimas, nes sveikatos pablogėjimas pasijaučia vėliau. Remiantis tyrimais, daugiau nei 70 % Lietuvos populiacijos trūksta vitamino D, ypač spalio–kovo mėnesiais.
Kas nutinka, jei vitamino D organizme per daug?
Neigiamų pasekmių gali turėti ne tik vitamino D trūkumas, bet ir jo perteklius organizme. Netinkamai, nuolat ir be pertraukų vartojant vitamino D papildus gali atsirasti panašūs požymiai, kaip ir esant jo trūkumui.
Vitaminą D kūdikiams duoti reikėtų nuo kelių mėnesių, tačiau prieš tai būtina atlikti kraujo tyrimą, siekiant įsitikinti, kad jo tikrai reikia ir vėliau vitaminą vartoti saikingai. Vis dėlto, jei pastebėjote, kad vaikas dirglus, prastai miega, dingo apetitas, dažnai šlapinasi ar viduriuoja, tapo vangesnis – tai gali būti signalas, kad vaiko organizme per didelis vitamino D kiekis. Tokiu atveju, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.
Jei vitamino D pernelyg daug susikaupia suaugusio žmogaus organizme, jaučiamas raumenų silpnumas, kamuoja troškulys ir noras dažnai šlapintis, gali pakilti kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje. Pajutus šiuos simptomus naudinga išsitirti vitamino D kiekį organizme.
Vitaminas D: kokios normos reikalingos?
Nmol/l | Ng/ml | Vitamino D lygis |
< 50 | < 20 | Sunkus vitamino D trūkumas |
50−75 | 20−30 | Lengvo laipsnio vitamino D trūkumas |
75−125 | 30−50 | Pageidautina vitamino D koncentracija |
> 125 | > 50 | Hipervitaminozė |
Jeigu kraujo tyrimas parodo sumažėjusį vitamino D kiekį organizme, būtina vartoti maisto papildus, valgyti riebią žuvį, kiaušinių trynius, avižinę košę, natūralų jogurtą, gerti šviežiai spaustas apelsinų sultis. Jei papildai ir rekomenduojamas maistas yra jūsų kasdieniniame racione, verta atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar vitamino D organizme nėra per daug.