BLUŽNIES ECHOSKOPIJA
Blužnis – vienas svarbiausių organų, saugančių mūsų organizmą. Ji prisideda prie imuniteto, gamina antikūnus ir šalina bakterijas. Vienas iš būdų nustatyti blužnies ligas – ultragarsinis tyrimas. Tai – neskausmingas, tikslus ir visiškai saugus tyrimas, padedantis nustatyti blužnies pakitimus (pvz., padidėjimą), kurie gali perspėti apie įvairias ligas ir jų stadiją. Šis tyrimas atliekamas naudojant ultragarsą – modernų medicininį prietaisą. Echoskopo davikliu įvertinama blužnis, o ultragarso bangos kompiuterio ekrane suformuoja vaizdą. Kadangi šis tyrimas atliekamas realiuoju laiku, vaizdai yra ne statiniai, o dinaminiai. Blužnies ultragarsinis tyrimas gali būti atliekamas pasirinkus pavienio organo echoskopiją arba pilvo organų echoskopijos metu.
Kada svarbu atlikti blužnies ultragarsinį tyrimą?
Kadangi dažniausiai pradinėse ligų stadijose nepastebimi ryškūs simptomai, siekiant laiku diagnozuoti ligą, labai svarbu profilaktika. Prevenciškai echoskopija rekomenduojama vyresniems nei 40 metų amžiaus pacientams, tačiau susirūpinti turėtų kiekvienas, jaučiantis greitą sotumo jausmą pavalgius (kadangi padidėjusi blužnis spaudžia skrandį), karščiavimą, skausmą viršutinėje kairiojoje pilvo dalyje ar skausmą giliai kvėpuojant. Siekdamas tiksliai nustatyti ligą ir skirti reikiamą gydymą, gydytojas gali skirti blužnies echoskopiją.
GYDYTOJAI
KLINIKOS
Palikti atsiliepimą:
Atsiliepimai:
Atsiliepimų nėra.
Kokie yra dažniausi blužnies sutrikimai?
Blužnies pakitimai yra labai panašūs į kepenų pakitimus. Vienas dažniausių pakitimų – blužnies padidėjimas. Padidėjus blužniai, gali skaudėti viršutinę kairiąją pilvo dalį, taip pat skausmas ar diskomfortas gali atsirasti giliai įkvėpus. Blužnies padidėjimą gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių – infekcijos, leukemija, autoimuninės ar kraujo ligos ar net kepenų cirozė. Todėl pirmiausia gydoma blužnies padidėjimo priežastis – pagrindinė liga, jei gydymo rezultatai netenkina, blužnis pašalinama. Blužnies padidėjimą efektyviausia nustatyti ultragarso tyrimu.
Blužnies tyrimai gali padėti aptikti ir abscesą (pūlinį). Nusilpus organizmui ar sergant infekcinėmis ligomis, bakterijos, patekusios į blužnį, gali paskatinti pūlinio susidarymą blužnyje. Apie šią ligą gali įspėti skausmai pilvo viršuje, kairėje ar pašonėje.
Blužnies infarktas – itin specifiška patologija. Didesnę riziką susirgti šia liga patiria pacientai, sergantys leukemija. Pasireiškus blužnies infarktui, žūva dauguma blužnies ląstelių, todėl pacientai jaučia duriantį skausmą pilvo viršuje kairėje. Šis skausmas gali plisti į kairįjį petį ir sustiprėti kvėpuojant.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tyrimų rezultatus, yra paciento pasiruošimas tyrimui. Todėl itin svarbu laikyti gydytojų rekomendacijų, siekiant tikslių tyrimo rezultatų. Norint pagerinti echoskopijos vaizdo kokybę, prieš tyrimą reikėtų nevalgyti bent 6–8 val. Tikslesnes rekomendacijas, kaip pasiruošti tyrimui, turi nurodyti gydytojas radiologas echoskopuotojas.
Jeigu Jums paskirtas blužnies ultragarsinis tyrimas, jį galite patogiai ir greitai atlikti „Altamedica“ šeimos klinikose. Profesionalūs gydytojai radiologai echoskopuotojai yra pasiruošę diagnozuoti sutrikimus, skirti reikiamą gydymą ir atsakyti į visus pacientui rūpimus klausimus.
